Labas, mylimuk, Na štai, šiandien vėl pradėjau bėgioti ir maudytis prūde. Šios kelios disciplinos padeda palaikyti sveiką protą ir jausmus... Bėgti apsimoka vien dėl to, kad kūnas sušyla ir po to labai lengva maudytis, basai lakstyti po žemę. Šiandien turiu energijos, tad sutvarkiau namus. Tai užtruko kelias valandas, o kai jau alkis buvo milžiniškas, prisirinkau vis dar esančių aviečių ir pasidariau kokteilį. Taigi, keli momentai, kai tikrai jaučiuosi, kad gyvenu rojuje: 1. Kai ryte pabundu pavėsinėje ir patalai jau būna įšilę po nakties. 2. Kai išlendu iš pavėsinės, peržiūriu žemę ir visada džiaugsmingai pasakau Labas rytas. 3. Visada po rytinių maudynių prūde. Tada jaučiu gamtą ypač stipriai, apkabina ji mane. 4. Rinkdama avietes ir smaližiaudama. 5. Kai visą dieną kompiuteris ir telefonas būna išjungtas. Vietoj youtube muzikos išsiimu gitarą iš dėklo ir šiaip ką nors lauke nuveikiu. (Šis punktas sudėtingas, esu ganėtinai priklausoma, tad, kai pavyksta, būnu savimi patenkinta) Vakar Petras užkvietė į pirtį, tad ten intensyviai šildžiau pėdutes ir... naktį man buvo labai šilta. Tad radau būdą kaip įveikti šaltasias pėdutes. Šiandien buvau mokykloje. Paruošiau vaikams lapus grotažui prieš kelias dienas. Pasiruošimas truputėlį užtruko, tad maniau, bus labai lengvas šis penktadienis... jokių plėvelių, dažų, teptukų, tik švari technika. Taip, dailės pamokos buvo ypatingai paprastos ir ramios. Tačiau po to, belaukiant gitaros pamokos įvyko konfliktas tarp berniukų, kuriam spręsti - pasikvietė mane. Sudėtinga spręsti tuos konfliktus... Visi juose kalti ir šiaip nemalonu. Buvo raudonų žandų, pykčio, ašarų... visko... Nepatinka man, kai reikia laikyti situaciją savimi... O ir šiaip, ne mano darbas juos auklėti... Ai, nesmagiai čia viskas gavosi... O ir šiaip, nesinori man su žmonėmis būti šiomis dienomis. Pabūnu truputėlį, pasidžiaugiu ir užtenka. Štai pabuvau dailės pamokoje, kurioje tikrai buvo nuostabu ir viskas, reikėjo važiuoti namo. Ai... čia taip būna, kai neklausau savęs ir mėtausi. Man norisi būti vienai ir namuose. Viskas. Dabar toks etapas. Buvo norėjosi žmonių ir tai vėl ateis, o dabar laikas pabūti vienai. O šiaip pamąstymai tokie. Gerai, kai gaunasi jautriai gyventi ir nereikia jokių disciplinų, tiesiog jauti pasaulį ir gyveni harmonijoj. O man dabar taip nesigauna. Liūdesys išlindinėja ir silpnumas apima. Štai, jaučiuosi šiek tiek praradusi bendravimo dovaną... Tai va, kai apima tokios akimirkos - reikia susidraugauti su Valia. Ji nuostabi moteriškė, kuri padeda pajusti gyvenimo skonį. Padeda save išugdyti, kad vėl galėtumei atsipalaiduoti. Šiandien bėgdama mąsčiau apie Prometėją - žmonių gelbėtoją. Kai paauglystėje susipažinau su mitu apie jį, taip pat galvojau, kad šis titanas žmonių gelbėtojas, štai ugnį iš Olimpo žmonėms atnešė, tikras šaunuolis. O dievai - niekadėjai, supyko ant jo... Dabar viskas atrodo kiek kitaip. Šioje istorijoje ugnis, tai technokratijos simbolis, o dievai - gamta ir jos stichijos. Ne veltui dievai taip supyko ant kvailiuko Prometėjo, kuris nesuprato, kokią didelę klaidą jis padarė. O išvada čia ne apie Prometėją, o apie tai, koks neteisingas pasaulio vaizdinys atsiranda mūsų sistemoje visai nekaltai. Dėl to ir tie berniukai susipyko šiandien, nes kažkur pamatė, kad grubus bendravimas yra norma. Pasaulyje daug kur grubumas priimamas kaip norma... Žalojam vienas kitą, auginamės šarvus ir va, norma. O po to reikia namus prisišildyti, kad sušiltumėm, nes šarvai šilumos neprileidžia. Ir šiaip šalta ir baisu gyventi pasidaro. Kalbant apie ugnį... Knygoje "Voldenas arba gyvenimas miške" perskaičiau, kad indėnai nenorėjo prisijungti prie vakarinio laužo su atvykeliais, nes sėdėti prie ugnies jiems buvo per karšta. Štai atvykėliai šildėsi prie ugnies, o pusnuogiams indėnams prie laužo jausmas buvo tarsi pirty... Prakaitas varvėjo jų veidais ir teko jiems atsitraukti nuo jos karščio... Vydūnas taip pat rašo apie kūno galimybę prisitaikyti prie visokių temperatūrų, o štai Prometėjas viską sugadino :)) juokauju :) ir visai dar nereikia čia mums nuo rytojaus visiems nuogiems lakstyti, tačiau suvokti žmogaus galimybes yra gerai. :) Bėgdama taip pat mąsčiau apie laisvę. Štai, šiuo metu aš gyvenu pakankamai laisvą gyvenimą. Man nereikia kiekvieną mėnesį galvoti ar sutilpsiu į atlyginimą arba kaip aš išgyvensiu... Išleidžiu aš išties labai mažai, o poreikius galima net ir dar labiau susimažinti... Tačiau aš sociumo dalis ir visai man smagu kartais mėgautis sociumo džiaugsmais (šokoladu, avokadais... ) :)) bet štai, jei ir visai nebūtų pinigų, tai aš vis tiek išgyvenčiau... Tada nebelieka vergovės elemento, galima užsidirbti iš to, kas tikrai malonu ir kelia džiaugsmą, o ne iš išgyvenimo poreikio. Ačiū tau, Tadai, kad išmokei tokia būti :)) Labanaktis, kačiuk :) Čia tu laimingas savam ąžuole poilsiauji. Ąžuolas vis dar keliais lapais prisidengęs, o magnolija jau užmigo. Bučiukas tau :))) Papinkos labai skanios ir pelės sugaudytos. :)
0 Comments
Mylimasis,
Turėjau nustoti rašyti. Turėjau atsisakyti visų bendravimo formų, nes tai pasidarė tiesiog per sudėtinga. Atsitiko taip, kad kievieną dieną lydėjo kelionės, skambučiai, žmonių gyvenimai, pedagogikos ir įvairios teorijos... Pradėjau darytis labai nelaiminga, nebesugebėjau išgirsti savęs. Rytais vis dar sveikindavau žemę laiminga, tačiau energijos liko mažai. Norėjosi rėkti, tačiau atrodė, kad nebėra jėgų net plaučiams padirbėti ir stygoms suvirpėti. Tad išjungiau telefoną, uždariau kanalus ir pajutau, kad gyvenimas vis dėlto yra gražus. Tik žingsniai turi daug kartų sulėtėti, kad galėčiau džiaugtis detalėmis. Kai pastebiu detales pasidaro geriau. Naktys šaltos. Be tavęs miegoti daug šalčiau... Cika naktimis bando šildyti, tačiau neapsisprendžia kur miegoti, tai lenda po antklode, tai ant pagalvės miega. Tad blūdijam... vis dar pavėsinėje :) Daržai jau beveik paruošti pavasariui, liko pabaigti mulčiuoti pagrindinį daržą ir viskas. Net truputėlį baugu, kaip čia dabar aš taip stropiai, iš anksto pasiruošiau pavasariui? Padėjo, daug kas labai padėjo. Ačiū. Prieš kelias dienas gavau iš Konrado didžiulį siuntinį. Kuriame buvo jo mamos raudona lininė suknelė, kuriai jau 25metai ir kuri man puikiai tinka, daug raw šokolado, kompaktinis diskas, usb su filmais ir apple telefonas. Jaučiuosi pernelyg moderni su šiuo įrenginiu :)) o šiaip tai jaučiuosi maloniai aprūpinta, palepinta :) Na, taip pat nusipirkau bilietus į Indiją. Tad išvažiuosiu mėnesiui... Mokausi savęs neteisti dėl prastų įpročių ir energijos stokos. Bandau tiesiog suvokti kas, kodėl, bei atsipalaiduoti. Jaučiu, kad tu toli. Jaučiu, kad jei kvieščiau atskristum ir būtum arti, kad tik man būtų geriau. Tačiau nėra taip blogai, kad tau trukdyčiau. O aš, aš vis dar su tavimi. Vis dar esu vienyje ir be galo gera man tave mylėti, žavėtis tavimi ir tau dėkoti. Myliu, Tadai, tave, oi kaip myliu. Kartais norisi rėkti, kad eina sau kokia šikna šita situacija. ŠIKNA, tiesiog, šikna... O kitą kart galvoju, eina sau kokia dovana šita situacija. DOVANA, tiesiog, pilna suvokimų ir gylio. Nereali dovana pilnumoje ir kaip man pasisekė. Atsirado manyje trauminių baimių, kartais širdis pradeda be galo daužytis iš baimės. O aš nustembu, nes suprantu, kad niekada anksčiau nesu tokių dalykų bijojusi. Tai padeda nurimti. Suprantu, kad tam tiesiog prireiks laiko. Mokykloje gyvenimas verda. Šiandien prisijungiau pirmoje dienos dalyje. Vaikiai laimingi, akys spindi. Mokytojais be galo žaviuosi. Radom, Tadai, radom nuostabius mokytojus. Švelni atmosfera mokykloje, švelni ir laiminga. Šiomis dienomis mane taip pat domina naujos metodikos, pradėjau sesytes ir brolį matematikos mokinti. Jiems labai patiko ir man labai patiko, tad sėkmė. :) Na, mylimuk, gyvenam toliau. Vis dar esu užsidarymo ir kontakto vengimo laike... Gerai taip. Žinau, kad ir tai praeis ir ateis sociumo laikas. Tad atsipalaiduoju ir leidžiu sau būti. Pasitikiu :) Myliu, myliu, net galva apsvaigsta tariant tai, o širdis atsiveria. Milda p.s. šiandien iškrito pirmasis sniegas :) o aš nežinau, kur tu žiemines padangas esi padėjęs :) Labas, Tadai,
Šiandiena tikrų tikriausia taršalų diena ir oi kaip sunku savęs nesmerkti už tai. O kartais gal taip reikia... Visiškai nusikompinau ir prisivalgiau visokių taršalų. Feee, na ką darysi... Oras malonus buvo, o man nieko nesinorėjo, tik tysoti namuose... O vat ir nieko. Šiandien taip praleidau ir puiku! Viskas. Taškas. O va Indiją, tai net sapnavau šiąnakt... Sugalvojau keliauti taip pat kaip tu... Aplankyti Sai Babos ašramą, Aurovilį, na, o kai jau priprasiu prie tos kultūros, keliausiu į kalnus. Tik nesikabinsiu hamako papėdėje ir nesutiksiu pumos... :) Radau bilietus, atsiklausiau tėvų nuomonės. :) O mama man sako, Milda, tu jau suaugęs žmogus... Na taip... tačiau gera pasitarti... Su tavim tardavausi, o su kuo dabar tartis? Su tėvais, Ernesta, Konradu :)) Su močiute taip pat norėjau pabrainstorminti... Tai jos atsakas buvo maždaug toks "na tu ir duodi... tik bent kiek apsiprantu su tavo gyvenimu ir tu vėl drioksteli..." Gerai, kažkaip Indija man limpa. Nėra ji man išsvajota ar stebuklų šalis, tačiau norisi užsimesti kelioninę kuprinę, kuri jau kelis metus dulka ir pakeliauti gražioje ir šiltoje gamtoje. O skrydžių kaina į Portugaliją ir Indija tokia pati. Tik Indijoje yra kalnų kalnai, o jų kvėpavimą aš noriu pajusti, bent papėdėje prisiglausti. Prisimenu, tu sakydavai, kad kalnai, tai nieko gero, skurdi ten ekosistema, štai tropikų miškai visai kas kita. O aš kaip ir sutikau su tavimi... ir dabar sutinku... Tačiau vis tiek noriu jų būvį pajusti. Tad, kaip ir nuspręsta. Indija... Kitas variantas būtų rankdarbiai sodyboje. Taip pat geras variantas. Na, nusprendžiau bilietus pirkti dar už kelių dienų... kad palaukti, pasižiūrėti ar kas nepasikeis. Na, žinai, kad nepaskubėčiau per daug :) Gyvenom mes kitaip, šaudavo mums mintis į galvą ir darydavome. Be jokių skrupulų. Taip ir įsimylėjom, taip ir apsigyvenom... Greitai ir pilnai. Šiandien labai norėjau su tavimi pabūti... O kartais, kai važiuoju į studijas, įsivaizduoju, kaip tu tuo metu turėtum būti mokyklėlėje, o vėliau Šironai tave parvežtų namo... Grįžčiau vėlų vakarą, o tu su naminukais lauktumėt. Dalintumeisi dienos įspūdžiais, glostytum man pilvą ir kalbėtumėm kaip dar truputėlį reikia atitarnauti sistemai. O po to sakytumėm, kad mūsų sistema visai gera, štai nuostabūs žmonės mus supa. Taip, tokioje sistemoje dar galima ir gyventi :) Gerai bus ta kelionė... O šiandien dar yra bitės, daržai, šuniukai, medžiai, mokyklėlė, studijos... Taip ir gyvenu. Žiūrėjau šiandien filmus ir Kalistą ant krūtinės pasidėjus glosčiau. Tuo tarpu Cikorija atsigulusi ant pilvo buvo. :) Kalista išlaižė man visą veidą ir pirštukus visus išmasažavo. Rytoj atvažiuos Tomas. Paskambinęs pasakė, kad mano malkos jam neišeina iš galvos. Jos mažumėlė drėgnai laikosi... Tai va, nori kažką ten patvarkyti :) Kaip fainai! :) tik kukliai džiaugiuosi, kad atvažiuoja :) o dar labai džiaugiuosi ir todėl, nes mane jo atvažiavimas taip pat išjudins. Tyliai atėjo naktis, naktys tamsios, jaunačiai ruošiasi. O aš užtinusi ir visai bandau savęs neteisti. Priimu, kad šiandien aš tokia. O šiaip reikia vėl disciplinas įsivesti, nes netvarka bando įsivyrauti. Na, turiu čia šiokį tokį planą, tačiau nenoriu jo rašyti, nes po to būna, kad nepavyksta. Tai va, tiesiog darysiu ir žiūrėsim kas gausis. Virtuvėje jau sugavau vieną pelę, tačiau lyg tai dar viena atkeliavo... Tai vėl užsiėmiau spąstais... Šakės, kad man bus normalu tokius dalykus daryti, tai niekad net nebūčiau pasvajojusi. Prisimenu, kai į pagrindinį kambarį buvo pelė įbėgusi, tai du sudėliojai mano rankinukus pakampiuose ir vaikei pelę, kad įbėgtų į kurį nors... :))) nerašysiu kaip dabar neveganiškai gaudau peles, tačiau būtų labai gaila, jei jos sugadintų mano maisto išteklius... Susišnekėti su jomis dar nemoku... :) Maistui dabar labai mažai pinigų išleidžiu. Pagrinde valgau užsiaugintą maistą. Toks smagus žaidimas - išleisti kuo mažiau eurų. Po tavo išėjimo euro vertė man labai pakilo. Staiga pradėjau skaičiuoti kiek išleidžiu ir išmokau labai pigiai apsipirkti arba visai nepirkti. Žaidžiu, o iš tiesų, tai ir reikia labai mažai. :)) O aviečių skanumas šiomis dienomis... visiškas cukrus, na toks pagerintas, aviečių pavidale... mmmm :) Bučkis, Myliuuuuuuu :))) Milda Labas, Tadai,
Šiąnakt sapnavau, kad nardėm giliame gamtiškame baseine. Baseinas, nes lyg tai buvo plytelių ar dar ko neaiškaus. Šio baseino skersmuo buvo 10 metrų, o štai gylis 20-30metrų. O mes jame nardėm, tai vienas, tai kitas bandė pasiekti dugną. Rytais visada būnu labai laiminga, kai tave susapnuoju. Būna ir keistų sapnų, rankų liekanų ir visokių baisybių. Tačiau šįryt atsibudau anksti ir palaiminga. Džiaugiuosi, kad nuoširdžiai ir pakiliai kiekvieną rytą pasveikinu žemę. Šį rytą laukiau tėčio, turėjome pamaitinti bitutes. Laukiau laukiau, kol galiausiai nusprendžiau susirasti mašinoje paliktą telefoną. Jame jau mirksėjo praleisti skambučiai. O tėtis pavargusiu balsu pasiūlė man viską paaiškinti telefonu... Oi, daug emocijų man tada sukilo. Aš juk taip patogiai ir šiltai laukiau jo atvykstant, o dabar man pačiai reikės viską aiškintis... Na, truputėlį baisu, kad nesukandžiotų. Kadangi ryšys buvo prastas, tad nelabai ką išėjo tėčiui paaiškinti. O aš prisiminiau senelio žodžius, kad suirzusiam prie bičių eiti negalima, jos jaučia. Jei ateini prie bičių prastai nusiteikęs, jos būtinai sugels. Tad truputėlį padainavau, pasivaikščiojau ir į trasą. O vaizdelis toks... Stoviu prie didžiulio avilio (dviejų metrų ilgio, vieno metro pločio ir aukščio). Jo viduje dūzgia bitės, o palėpėje prietema. Užsidėjusi bitininko kepurę pilstau ambroziją į litrinį stiklainiuką, kurio viduje prikaišiota šiaudų, kad bitutės nepaskęstų. Na, čia viskas kaip ir gerai, po to prasideda įdomioji dalis, reikia šį gėrį įkišti į avilį... Taigi, prožektorius atsiranda tarp dantų, viena ranka bandau laikyti avilio dureles, o kita kišti maistelį su padėkliuku bitėms. Vienu metu jau buvau pasidavusi, galvojau, kad nieko neišeis. Bičių dūzgimas lyg tai pagarsėjo, o su juo ir mano širdies dūžiai. Tačiau nusiteikiau tapti bitininke ir su tuo mano nusiteikimu tarsi dar viena ranka išdygo ir... sugebėjau maistelį padėti į tinkamą vietą. Valio! Nei vieno įgėlimo, o aš tapau pakrikštyta bitininke. :) Taduk, nusprendžiau pamaitinti šią šeimą, pasirodė, kad mažai pas ją maisto. O ji po truputėlį užaugs, sustiprės ir taps savarankiška. Viskas bus gerai. :) O tėčiui ačiū už pasitikėjimą, nors truputėlį supykau ant jo :) Na, o vėliau važiavau į paskaitas. Šiandien vyko debatai apie uniformų reikalingumą mokytojams. Na, žinai, visai man patinka uniformų idėja. Žinoma, visai nenorėčiau pas mus matyti ofisinių marškinių ir kelnių. Tačiau, jei per šventes visos moterys devėtų linines sukneles ar sijonus, tai labai gražu būtų. O ir šiaip man patinka, kai mūsų dauguma Aistės drabužiais apsirengia, tokia vienybė jaučiasi. Svarstau apie kelionę į Indiją vasario mėnesiui. Nežinau ar važiuosiu, tačiau, mane visai žavi idėja užsimesti savo kelioninę kuprinę ant pečių, vaikščiotis po gamtą ir šildytis saulės spinduliais. Dar pamąstysiu šiuo klausimu. Labanaktis, mylimasis, Milda Sveikas, mylimasis, Šiandien jaučiuosi susitaikiusi, kad tavęs nėra. Kažkoks ramus jausmas užpildė. Ramiai judu namuose, ramūs mano žingsniai. Šiandiena buvo maloni, tik labai vėlai atsibudau, per vėlai iš tiesų... Naktį niekaip negalėjau užmigti... Keistos mano naktys... Cikorija įsidrąsino iki kaimynų nueiti, prisivalgė kažkokių nesąmonių ir su kitu katinu lyg tai susipešė. Bent jau tokios kalbos sklando mūsų kaime. :) Vakar vakare sugalvojau pasvajoti apie savo gyvenimą. Tačiau, šis žingsnis dar buvo per didelis. Tu vis dar esi mano svajonė ir su niekuo kitu dar nenoriu dalintis šių svajonių, tik su tavimi. Tad nuspredžiau dar nesvajoti. Net apie namus neišeina pasvajoti... Dar tu gyveni kiekviename kampelyje :) Man tai teikia džiaugsmo, kad tu vis dar čia. Tačiau išeina man džiaugtis bitelėmis ir gamtos terapijos projektais. Buvau bitininkų parduotuvėje. Nustebo vyrai, kad aš bitininkauju, o aš taip puikiai pasijutau. Papasakojau apie mūsų avilius ir bitininkavimo ypatumus. Taigi, labai fainai. Romantika man tos bitelės. Na, kad tik išgyventų. Jonas padovanojo ambrozijos, ryt tėtis atvažiuos, tad pamaitinsime jas. Namai pašildyti, malkelės atvežtos, naminukai sutvarkyti, indai išplauti, bulvės suvalgytos :) Rada privežė šaltalankių šakelių. Daug maisto, daug, nespėju visko surikiuoti, žiemai paruošti. Mūsų medeliai geltonuoja ir ruduoja... Lapų vis mažėja, o aš juos džiuginu šokiais ir dainomis, kad vasarą prisimintų, kad pavasariui ruoštųsi. Mylimasis, tu esi :) ačiū tau, tiesiog. :) Kartais pamąstau, kaip aš čia toliau gyvensiu. Norėčiau, kad kadanors į mano gyvenimą ateitų vyras ir vaikai. O vakar pagalvojau, o jei ne? Kaip tada? Tada tiesiog rūpinčiausi šia žeme. Turbūt susitaikyčiau su labai mažais poreikiais ir gyvenčiau. Bet turbūt ateis :) Tačiau dar nesvajoju koks ir kaip, dar negaliu :) O šiandien grojaraštyje tavo mėgstama daina :) Labanaktis, mylimasis, Ak, kaip gera gyventi su tavimi kartu :) Atskirai, bet mūsų jausmuose ir supratimuose :) Vis dar jaučiuosi truputėlį nuoga be tavęs, ar kad liečiu žemę tik kaire koja, o dešinę esu tau atidavusi. Na nieko tokio :) Milda Mylimuk, Šiandien aš namuose. Pavėsinėje gulėjau ilgiausiai, o sapnai buvo ryškūs. Sapnavau, kad snigo ir dar daug ką sapnavau. O po to nuslinkau iki namų. Namai po talkos pilni purvo, nešvarių indų ir nepabaigtų darbų. Saulė lauke švietė, o aš susigalvojau keliauti iki norfos šokolado. Tad apsirengiau ir jau išeinant iš namų akys užmatė plokščiapjovį, tad truputėlį patvarkiau dumplūnių lysvę, o vėliau aviečių prisivalgiau. Na, o prisivalgiusi atsisėdau prie prūdo, šildžiausi saulėje ir paskambinau artimiesiems. Lauke šiandien buvo be galo gera :) Na, o po to važiavau į parduotuvę, tik šį kartą ne dėl savęs, o Taigai mėsos važiavau. Plokšiapjovis mane išgelbėjo ir tas "truputėlį čia padirbėsiu". Grįžusi pasitvarkiau namelius ir išsiviriau bulves, kurias vakar vyrukai rado lysvėje. Pirmą kartą valgiau mūsų bulvių. Skanios labai ir sultenes labai geros :) Tik vis dar gaminu dviems... Niekaip neapskaičiuoju proporcijų, persivalgymas beldžiasi į duris. :) O galiausiai ir pagaliau pagaliau pasižiūrėjau filmą. Jau kurį laiką norėjau pasižiūrėti kokį filmą ir šiandien, pagaliau, tam turėjau laiko. :) Gera šiandiena, rami ir maloniai lėta :) Lysvėmis šiandien grožėjausi, kurias sutvarkė vyručiai. Gėris :) Na ir šiaip gera vakar dieną prisiminus. Malonu, kad net nemaloniausius orus galima labai maloniai praleisti :) O man reikia tokių dienų, kuriomis galima intensyviau žeme pasirūpinti, tada geriau jaučiuosi. O troboje pilna drėgmės, net durys varva :) Žingsniai lengvėja, žmonių pasaulis pradeda artėti, kartais pažįstamos emocijos ir mintys sugrįžta. Praeities Mildos sveikinasi, o man jos spėjo pasidaryti svetimos ir naujomis akimis jas peržiūriu, tikrinu ar tinkamos šiandienai. Nelabai... man visai patinka tokiai truputėlį virš žemės pakilusiai būti. O bet tačiau, žemė kviečia... O kokia esu be tavęs dar taip pat ne visai žinau :) Namuose skamba Mykolaitis ir saulėta viltis :) Mylimuk, gražios nakties :) Milda mūsų šunyčiai :) Labas, Taduk :)
Neišbaidė mūsų lietus ir šiandien atvažiavo mama su Tadu ir vaikais, Ieva su Jonu ir Rapoliuku ir Tomas atvažiavo. Rytas buvo lėtas, apsiniaukęs. Apie 11val. visi pradėjo rinktis. Vyručiai sutvarkė bites, Tomas labai dailiai apšiltino lauko avilius. O taip pat vyrai paruošė lysvę, kurioje augo bulvės ir moliūgai. Kitais metais galvoju ten sėti žirnius, pupas, moliūgus bei cukinijas. Panašu, kad daržai kitąmet bus dideli :)) O mes, moterytės, nuėmėm derlių. Pasirodo visai daug visko prisiauginom, net morkyčių turim. Taip pat turime burokų, rukolų... Kai kurie pastarnokai mano galvos dydžio. Superinė daržovė, daug džiaugsmo ji teikia. Taip pat sultenių pilną priaugę... Smagu, tikra derliaus šventė. Tik spėk valgyti. Kaip fainai, pirmą kartą jaučiu, kad užsiauginau maisto. Su daržais dar liko truputėlis darbo, tačiau kastuvo darbai šiandien pilnai atlikti. :) o visa kita man įveikiama, tik jau rankos šąla besikapstant, o dar lietūs su vėjais nelabai padeda. Taip, šiandien visą dieną lijo... Vyrai visai permirkę varvėjo, tačiau vis tiek laimingi dirbo. O jau kad plepėjo jie, tikri šnekučiai :) Man taip pat patinka šnekėtis kai dirbu. Tada greitai nusidirba net sunkiausi darbai. Žinoma, visaip būna, kartais norisi tyliai ramiai, tačiau ravėjimo darbai su draugu - grynas malonumas. Kas čia dar? Keliai apsemti vandeniu ir pliurzės visur. Dar lyg tai išvažiuoju, o štai Jonui šiandien prireikė dar vienos arklio galios... Žinai, aš slapta džiaugiuosi, kad keliai truputėlį darosi nepravažiuojami, gal tada man mažiau važinėti reikės. :) Dar truputėlis, dar truputėlis. Mylimuk, labanaktis :) Milda Tadai,
Du mėnesiai, du mėnesiai jau praėjo. Jausmas toks, kad dešimt gyvenimų praėjo. Kiek visko patirta per šias dienas. O aš vis dar su tavimi. Šą naktį visai negalėjau užmigti. Vis su tavimi plaukiau. Būna, kad peržiūriu tos nakties įvykius ir mąstau kaip būčiau galėjusi tave išsaugoti. Vis pagalvoju, kad jei nebūčiau tau leidusi bėgti, o būčiau tave sustabdžiusi ir pasižiūrėjusi į akis. Jei tik būtumėm pasižiūrėję į vienas kito akis ir jose vienas kitą radę... Kankina mane šios mintys... Geriau apie tai negalvoti... Verkiu kiekvieną dieną, dar kitaip neišeina... Tačiau jau išeina ne visada apie tave galvoti, išeina kitiem žmonėm apie tave nebepasakoti. Tada mažiau skaudinuosi. Tačiau jausmų dar labai daug, kartais tiesiog norisi viską išvemti... O gyvenimas dosnus ir geras. Tikrai, labai geras. Užvakar Olegas pas mus atvažiavo, vakar ryte prabėgom apie aštuonis kilometrus. Bėgosi lengvai, maloniai... Po to dar apėjom žemes, mišką aplankėm. Papasakojo jis man šiek tiek apie tai kaip jūs čia gyvenot. Man taip patinka klausytis apie tave, o dar kai istorijos yra žinomos, tai išvis pajaučiu tave. Klausausi kaip man žmogus pasakoja, prisimenu ką tu pasakojai, tai tada ak, kaip gera būna. Pajaučiu tavo būdą ir pasaulio pajautimą. :) Mylimuk, mano viduje tarsi užgeso ta kibirkščiuojanti ugnis. Jaučiuosi rami, tačiau juk aš taip spurdėdavau gyvenimu. O dabar tiesiog stebiu, ramiai, giliai, tačiau ne kibirkščiuoju. Būna kartais, kad pradedu mąstyti apie finansus ir pradedu truputėlį jaudintis. O po to pagalvoju, kam? Gyvenimas juk skirtas, kad juo džiaugtis, kad kurti. Kam čia jaudintis... Ir paleidžiu... Sunkiausia tema, tai vaikiukas. Va jį tai sunkiau paleisti. Kartais atrodo, kad viskas, paleidau, tai dabar nesvarbu. O kitą kartą vėl taip suspaudžia širdį. Gerai, kad yra mūsų žemė, mūsų medžiai, kuriuose taip pat mūsų meilė gyvuoja. Taduk, aš tave labai myliu. Labai. Ir skauda dar man, kad nėra tavęs, o aš tai vis dar su tavimi. Leidžiu tau skrajoti, kur tik tau reikia, kad tau būtų lengva. O aš dar su tavimi vaikštausi. Štai vakar buvau rimi parduotuvėje. Stoviu prie kortelių skaitytuvo ir man taip normalu, kad tu visada šalia stovėdavai... arba aš šalia... Užtrunka kelias sekundes kol suvokiu, kad nėra tavęs šalia. O kai suvokiu, tai bėgu iš situacijos, kad ant parduotuvės grindų nesukrisčiau. Įsijungiu į tikslingą rėžimą ir apsiperku. Žemėje, tik žemėje man norisi būti. Vargstu su tomis studijomis, per negaliu išvažiuoju... Bent tiek gerai, kad su kursiokėmis ryšys geras. Maloniai, atvirai pasibendraujame, pasijuokiam, tai bent tiek smagumo. Vakar dieną užbaigiau su Rada pirtyje. Dosnus tas gyvenimas, suteikia visokiausių malonumų. O naktį praleidau pavėsinėje. Visą naktį lijo, net griaustinis kažkur dundėjo, o užsimerkusi mačiau žaibus. Vėjai prapūtinėjo mintis... Paryčiais Cika nesustodama murkė, glaustėsi. Taduk, du mėnesius išgyvenau. Visai man nebaisu būtų ir numirti. Atrodo ateitų mirtis ir išeičiau, ramiai, be didelių emocijų. Tačiau gyvenimas klojasi po kojomis, tai ir gyvenu. Gyvenu geriausiai kaip moku. Myliu tave, visa širdimi, mano meile. Apkabinu, supuoju. Kiekvieną rytą džiaugsmingai pasveikinu žemę. O tu vis dar šalia. Myliu, Milda Labas rytas,
Pradėjau vėlai eiti miegoti ir vėlai keltis. Šiąnakt vėl labai ryškiai sapnavau. Sapnavau, kad man labai artimas žmogus nusprendė nusi... Aš buvau viename kambaryje, o jis kitame. Prisipylė jis vonią, atsigulė, pasiėmė skalpelį ir du kartus įsipjovė į kairį riešą... Po to jis nusprendė, kad dar visai nenori iškeliauti, tačiau buvo jau per vėlu. Tuo tarpu aš buvau kitame kambaryje ir puikiai žinojau, ką šis žmogus daro. Tačiau tik pagarbiai stebėjau procesus ir nesikišau. O po to supratau, kad tai buvo sapnas sapne. Tad pabudusi sapne susižinojau ar tai tikrai įvyko, artimieji pranešė, kad taip. Na, galiausiai tikrai atsibudau, mažumėle užtruko kol surikiavau realybes. Bet atrodo, kad viskas gerai. O visokie sapnų žodynai aiškina, kad čia geras sapnas ir nieko čia baisaus. Atsibudau rami ir sapne buvau rami. Būna kartais po tokių sapnų šlykšti būsena. O šį kartą ramu ramu. Vakar paskambino Tomas, sako reikia mano bitėmis pasirūpinti. Tad šį šeštadienį atvažiuos Tomas, tėtis, Jonas su Ieva ir Rapoliuku. Tvarkydime bites ir jei liks laiko, daržus sutvarkysime. Vakar Mila sutikau su Sofija parduotuvėje. Mačiau kaip Sofijai širdutė suspurdo mane pamačius. Man taip pat suspurdo širdelė. Taip, aš visai kaip vaikas. Džiaugiuosi, tai ir liejasi emocijos ir neišeina man jų nuslėpti, o ir nereikia. Žandai tik išraudonuoja ir šiluma kūną užlieja... :) O 10 mėnuo 11 diena, 10 valanda 11 minutė Pradėjau krienų sultimis (praskiestomis) plautis sinusus. Pojūtis stipresnis nei po mapačos. Gerai, prasiplovus net jaučiasi kaip viskas prasivalo, kvapai suintensyvėja. Ne, man dabar nėra jokio sinusito ar slogos. Tačiau profilaktiškai valausi, nes nuo visokių virtų maistų kemšasi sinusai kol prieinama iki slogų ir rimtesnių reikalų. Dantys taip pat genda nuo šių reikalų... Tai va, krienai geras reikalas. Labai rekomenduoju. Tu tai nepraskiestas imbiero sultis susišvirkšdavai į nosį, man tai per ekstremalu. O praskiestos krienų sultys - pats tas. Tik sultys turi būti tą dienos padarytos, nes kai antros dienos nebe tokios stiprios. Kažkaip išgaruoja. Parampampam :) Avižinė duonelė daug skanesnė už žalių grikių duonelę. O nuo humuso jaučiuosi ne kaip. Dienos plaukia, plaukia... Lapai geltonuoja, sukasi... Vis pagalvoju, o ką tu darytum mano vietoje... Koks tu būtum... Nežinau, turbūt nei vienas iš mūsų nežinome kol neatsiduriame akistatoje su situacija. O ir nereikia, kam galvoti kas būtų, jei būtų. Geriau tvarkytis savo esatį. Rūpintis kiekvienu žingsneliu kurį žengiame, o jei ateis didelės pamokos, mes jau žinosime kas yra kokybė ir susitvarkysime. O projektuoti kaip būtų jei būtų - nereikia. Nei mes žinom ar bus ar ne. Geriau rūpintis dabartimi ir džiaugtis žmonėmis ir gamta, kuri aplink mus. O projektuoti truputėlį galima. Pavyzdžiui svajoti kaip užaugs vaikai, kokios šviečiančios bus jų akys, kaip meilė augs tarp mylimųjų ir kokie sveiki ir laimingi žmonės lakstys po žemę. Tai va, į tą grožį ir gėrį reikia kurti. Tačiau būti dabartyje pilnumoje taip pat geras reikalas. Mylimuk, aš, žinai, ir toliau gyvenu mūsų gyvenimą. Gal pasidariau dabar dar švelnesnė. Jaučiu visą žemę vidumi. Vakar išsimaudžiau prūde. Vanduo toks šaltas, tačiau išsimaudžius pasidaro labai šilta ir net rankšluosčiu neapsijuosus ir basomis galima laisvai lakstyti po žemę. Tada aš daug šypsausi, tave jaučiu ir augalus glostau. Taip ir matau, kad mano darbas yra prižiūrėti šią žemę. Nebūtum tu jos palikęs, jei manęs čia nebūtų. Gal dėl jos aš čia ir pasilikau, o ne su tavimi iškeliavau... Myliu tave, sparnuotasis :) Milda Labas rytas, Tadai:) Šį rytą į pavėsinę įskrido dvi didžiosios zylės. Jos buvo per metrą nuo manęs, tad apžiūrėjau jas įdėmiai, o jos tik kraipė galvas ir oi, kaip garsiai jos skraidžioja. Laimingi mano rytai, patalai jau įšilę būna. O štai sekmadienio nakties šalčiams buvau nepasiruošusi. Nuėjau miegoti apie vidurnaktį, o pasirodo šalna atėjo į svečius. Pora valandų praėjo kol susišildžiau pėdutes. Teko visai palysti po anklodėmis ir kvėpuoti. Tad šiai nakčiai atsinešiau dar vieną anklodę, tokią rimtą žieminę. Išsimiegojau puikiai, o nosies galiukas buvo šaltas šaltas. Pasiskolinau užvakar iš Linutės Vydūno knygą "Sveikata, jaunumas, grožė. Gimdymo slėpiniai". Dabar nurašysiu dalį teksto, nes labai gerai čia surašyta... Iš tiesų oda yra geriausias žmogaus apsirengimas. Kito jam nereikėtų. Juk ir veido neapsidengiame. Užtektų dėl drovos mažų kelnikių ir gal dar šiaip kokie menki drabužiai. Žmonės būtų sveikesni. Bet tuo tarpu dar per daug pripratę prie sunkesnio apsitaisymo, turėsime tenkintis mažu gerumu. Tik reikėtų visumet atiminti, kad drabužis negali atstovauti odai. Jis tik gali jai padėti jos darbe. Ne daugiau! Na ir taip toliau. Tai tiek apie termoreguliaciją šiandien :) Na ir dar viena citata :) Moteriškos turi rūpintis savo gražumu. Jos drabužiai turi labiau šį tikslą. Kurs moteriškas peikia, yra didis nedorėlis arba nesveikas. Reikia suprasti, kad motriškas kūnas yra pašauktas duoti pradžią naujam kūnui. O kuo tobulesniam gražesniam. Todėl moteriškos turi rūpintis ir savo kūno gražumu. Bet moteriškas gražumas turi būti pagrinduotas sveikata. Na va, šaunuolis Vydūnas :) aš irgi taip manau. O ką aš, va džiovinuosi visokias duoneles. Šiandien prisiroviau morkų ir buroką, bandysiu dar kitokią duonelę pasidaryti. Vakarykštė nalabai skani gavosi. :) O šiaip tai studijos dabar labai daug laiko suvalgo. Tad tik džiaugiuosi, kai turiu laisvo laiko pasidžiaugti namučiais. Viskas gerai. Vakar su kursioke iš širdies pasikalbėjom. Patinka man artimai bendrauti apie esmes. Taip pat dar vienas geras dalykas, radau nuotraukų :) Radau nuotrauką, kurioje tavo akys ryškios ryškios ir kurioje, kaip ir daugelyje nuotraukų, tu valgai. Žiūrėjau ir žiūrėjau į ją. :) Gražios dienos, Taduk, myliu tave, Tavo Milda buitiako fotosesija :) |
Archives
July 2020
|