Šiandien, atostogoms kiek įsivažiavus, atėjo laikas ramybei ir peržvelgti kas įvyko per praeituosius metus. Dažnai vis jaučiuosi nepakankamai padarius, kad dar kažko reikia, trūksta... Bet kai sustoju pasižiūrėti, tai visai viskas gerai. 1. Namai Na, tai turbūt svarbiausias praeitų metų įvykis, kad pagaliau pradėjau intensyvią namų rekonstrukciją. Išmokau apie kanalizaciją (mamą pradeda jau purtyti, kai išgirsta šį žodį, tad galite įsivaizduoti, kad ši tema lydėjo beveik kiekvieną mūsų susitikimą kelis mėnesius), vandens ir šildymo sistemas, įvairaus tipo namo apšiltinimo būdus ir t.t. Kelias savaites gyvenau lauke, kelias pas draugus. Apie statybas išmokau DAUG, labai :D Ir taip dar tikrai yra ką čia nuveikti, bet namų atmosfera pasikeitusi ir tai, kas kažkada buvo mano vyro, po to mudviejų, dabar tapo mano. Šiandien aš sėdžiu laiminga ant sofutės, geriu šaltalankių arbatą, kampuose išsidrėbę augintiniai parpia. Taip, nauja šildymo sistema dar nepajungta, vandenį toliau nešuos iš šulinio, bet šiandien tėtis užsuko ir įžengęs pasakė "gražus namas". Paprastai. Tikrai gražus. 10 mėnesių intensyvaus darbo ir pagaliau matosi apie ką čia :) Na, tai statybos šiais metais įsisavino didžiausią kiekį mano energijos. O aš dar savęs klausiu, kur man save realizuoti, ką veikti, kur eiti? Na, bet apie tai vėliau. Štai, koks gražus ir kultūringas :D šis vakaras 2. Mokykla Taip pat šiais metais vėl pradėjau dirbti pradinių klasių mokytoja. Šis menas man visai puikiai sekasi, su vaikais malonu labai bendrauti. O bendradarbiai suvokiami ir smagūs. Nemiega mokytojai naktimis, mokykla gyvena, raminu juos, kad po penkių metų pasidaro ramiau, o pati džiaugiuosi, kad štai, normalūs žmonės, rūpinasi, jaudinasi, o rytais krykštauja ir dainuoja. 3. Working days Rotušės aikštėje Pagaliau ilgai brandintas performansas išdrįso išlįsti į dienos šviesą. Ir tai kas anksčiau kėlė didelį iššūkį, dabar tėra gyvenimo dalis. 4. Emocijos ir jausmai Žmogaus jausmus labai vertinu. Jie, mano manymu, yra greičiausiai pasiekiama informacija. Tačiau šiais metais aš ganėtinai apsiraminau. O gal tiesiog su Tado išėjimu labai pasikeičiau. Bet jei anksčiau man buvo ganėtinai lengva įsimylėti ir jausti drugelius pilvelyje, po Tado išėjimo juos pajusti yra kiek kebloka... Ėjau į pasimatymus, bet drugeliai neatskrido. O gal meilė yra kas kito, gal ji kitokia forma pasirodys. Šis klausimas krebžda manyje. Nenoriu būti abejinga gyvenimui, norisi kvėpuoti pilnais plaučiais. Būna dalykų, kurie mane sujaudina iki širdies gelmių. Štai, mano gimtadienio proga įvyko visiškas stebuklas, pradėjau labai stipriai jausti medžius. Rytais kelias valandas skrajodavau juodalksnio šakomis, kurios tarsi nervinės ląstelės skanavo orą, virpėjo. Važiuojant į darbą pirmą kartą pakely atkreipiau dėmesį į medį, kuris be galo panašus į širdį. O pušų vingiuotumas... Na pagaunat... Įsimylėti man nelabai pavyksta, bet skrajoti medžių šakomis - visiška sėkmė. O su gamta, man taip ir yra, palaima absoliuti apima būnant joje. Geriausiai būti savoje žemėje. Štai tvenkinyje pagaliau padaugėjo vandens, gal 30cm pakilo vandens lygis. Man tai pamačius, širdis šokinėja iš laimės, o besimaudant dėkoju ir vėl dėkoju, po to pasišokinėdama pašąlusiomis kojomis keliauju šildytis į namus. 5. Jūra Šiais metais buvau prie Jūros tris kartus. Paskutinį kartą buvau gruodžio 23d. Tai buvo pirmasis kartais, kai žiemą maudžiausi jūroje. Žinote ką? Ji šiltesnė už mano tvenkinį... Ženkliai :D 6. Priprantu, kad Tado nėra Praėjus kiek daugiau nei dviems metams pradedu priprasti, kad Tado nėra. Taip, renkantis gyvenimo kelius aš vis dar mintyse tariuosi su juo ir taip, man vis dar skauda. Bet gyvenimas pildosi savimi. Tačiau dar kažkur giliai yra tas skausmas, tik dabar jis ne toks aiškus ir matomas. Kartais mane šiek tiek gąsdina, nes pilnai šio skausmo nesuprantu. Mokinuosi melstis ir šiek tiek labiau pasitikėti Dievu, bei gyvenimu. Šiame momente mane labai gelbsti tai, kad aš sugebėjau savo namą pagražinti ir ūkį susitvarkyti. Šis savarankiškumas suteikia daug pasitikėjimo savimi, savo jėgomis ir gyvenimu. Nes tikrai labai daug kas man padėjo šiame procese, ačiū Jums. 7. Mokausi prašyti pagalbos Aš pati. Aš pati nusinešiu, pati išsispręsiu, pati... gi pati galiu. Prieš kelias savaites mano namuose dirbo du elektrikai. Jiems bedirbant man reikėjo visokius daiktus iš mašinos susinešti į namus. Mintis, kad jie galėtų man padėti net nekilo, kol vienas iš jų pasisiūlė. Tad šiais metais mokausi prašyti pagalbos ir pasirodo, kad kai paprašau, žmonės labai noriai padeda. Tuo tarpu ir pati paprašyta pagalbos su noru padedu. Štai, visai neseniai, viena draugė paprašė padėti pakuoti prekes visai netikėtai. Taip, tai buvo užimtas laikotarpis, bet su didžiausiu džiaugsmu važiavau padėti. Norint būti pilnai gyvu reikia įsisavinti sintezės principą. Yra viena ląstelė, kuri yra pati sau, ji pjauną šaką ant kurios sėdi. Tai ta, vadinamoji vėžinė ląstelė. O sveiki organizmai dalinasi, dalyvauja ir kartu auga. Tai va, ateinančiais metais toliau tęsiu savo mokslus prašyti ir priimti pagalbą. 8. Filmukai Ehey, pradėjau juos kurti ir žaisti su video medžiaga. Puiku! 9. Fjallraven polar Išdrįsau sudalyvauti varžybose dėl išvykos, už mane prabalsavo daugiau nei 1800 žmonių. Nelaimėjau kelionės, bet žmonių palaikymas buvo tikra dovana. 10. Maudynės Anksčiau greitai įlisdavau į tvenkinį, tris kartus pritūpdavau ir išlįsdavau. Šiais metais maudymosi įpročius pakeičiau. Lendu į vandenį palengva, stengiuosi be didelio streso, ramiai pastoviu apie 45 sekundes, tada paneriu ir ramiai išlendu. Anksčiau galvos nešlapindavau, nes po to kurį laiką būdavo labai šalta ir galvą diegdavo, o štai šiais metais viskas gerai. Palinkėjimas sau Ateinančiais metais linkiu sau pilnai susitvarkyti pirmą namelio aukštą ir susitvarkyti šiukšlyną aplink namą. Taip pat linkiu sau užsiauginti savo maistą. Linkiu sau rasti kuo daugiau veiklų ir dalykų, kurie mane džiugina. Linkiu pajusti tikrą meilę ir atrasti savąjį žmogų. Linkiu sau suprasti vidinį skausmą ir paversti jį šviesa. Linkiu sau būti puikia, įkvepiančia mokytoja, spinduliuojančia meile kiekvienam vaikui. Linkiu sau keltis anksčiau ir eiti miegoti anksčiau. Disciplinos, puikių knygų ir kūrybos. Nuostabių supančių žmonių ir šokių. Na, ir geros skalbimo mašinos :D Ak, kaip gi galėjau pamiršti, kaip ir kiekvienais metais, linkiu numesti svorio :D :D :D Gražių visiems ateinančių
0 Comments
Daug skirtingų požiūrių sutinku, koks žmogus turėtų būti pats su savimi arba santykiuose. Man pačiai turbūt du pagrindiniai idėjų keliai yra aktualūs:
1. Žmogus pats iš savęs yra pilnas ir jo laimė priklauso tik nuo jo paties. 2. Kiekvienas žmogus yra puselė ir tik vyrui ir moteriai susituokus yra sukuriama visuma. Šiuo metu mano gyvenime nėra santuokos. Tačiau džiaugtis gyvenimu visgi gaunasi ir namus kurtis pavyksta, net dalintis savo džiaugsmu pavyksta su kitais. Mano gyvenimo kokybė ganėtinai gera. Vis dėlto, ar aš pati sugebėčiau atsinaujinti? Taip, šiuolaikinis pasaulis kuria visokias nesąmones kaip kyborgus auginti, bet mano pažiūros kiek kitokios. Noriu, kad nauji žmonės į šį pasaulį ateitų dievo sukurtu būdu - kai vyras įsimyli moterį, jų abiejų širdys susilieja ir iš tos didelės meilės gimsta vaikai. Tad kai atsisuku į gamtą, suprantu, kad tesu puselė, nes pati iš savęs atsinaujinti nesugebu, tai įmanoma tik apsijungime su vyru. O gamtoje gyva yra tai, kas sugeba atsinaujinti. Tad keliaujant tokia teorija, aš tesu puselė. Tačiau, būna taip, kad ši teorija neveikia tada, kai žmonės būna energetiškai visiškai nusėdę ir jiems reikia ne puselės, o asmens, kurį galėtų vampyruoti. Tokiu atvėju tai bus ne puselės, ne vyras ir moteris, o auka ir vampyras, bet turbūt esmė tame, kad vienas iš jų nebus vyru, o kitas nebus moterimi. O gal net dvi aukos, kurios pačio gyvenimo iškankintos ir tėra varganų protėvių pasirinkimų palikuonys... O ką paliksime mes kitoms kartoms? Tad išskirčiau skirtingus laiptelius. 1. Žmogus, kuris nusivaręs, neturi gyvybinių energijų. Neturi erdvės kurti, džiaugtis gyvenimu. Tokiam žmogui tikrai ne apie santuoką reikėtų galvoti, o kaip savo stuburą atstatyti, įkvėpti gryno miško oro, nuraminti protą. Tačiau, vis dėlto, būna, kad juos apdovanoja gyvenimas meile. Ta tikrąja, kai naktimis negali miegoti ir valgyti nesinori, nes ši energija suteikia sparnus... Tačiau kartais būna, kad tokioje būsenoje žmonės vis dėlto eina ne į meilės santykius, o tiesiog į santykius, nes ieško artumo ir šilumos. Tokiu atvėju, jie eina iš trūkumo savęs pačio ir ieško, kuo tą trūkumą užpildyti, 2. Žmogus, kuris jaučia gyvenimo džiaugsmą, spinduliuoja meile sau ir aplinkai, priima visas energijas kaip visumą. Toks žmogus taip pat jaučia trūkumą, tik šis trūkumas kiek sąmoningesniame lygyje, kai ego yra kiek sumažėjęs ir suvoki, kad tik šokyje su kitu žmogumi gali sukurti meilės materialą formą - vaiką. Tokiame santykyje įvyksta susiliejimas ir tada suskamba visuma. Tokiame suvokime, neskiedi, kad gali save kitame žmoguje pamesti ar laisvę prarasti. Esi pilnas, kiek gali būti pilnas vyras ar pilna moteris. Bet žinai, kad tik apsijungęs su kita pusele pradėsi žaisti tikruosius dieviškus žaidimus. O žemės ir kosminės energijos, matyt, yra labai naivios ir patiklios. Jos atviros patikėti galimybe, kai pustuštis vyras bučiuoja pustuštę moterį. Nes tą akimirką gal juose trumpam sužiba meilės energija. O šios energijos tiesiog laukia kiekvienos galimybės išsiskleisti. Skaudu man skaityti, kai jaunas vyras facebooke rašo, kad išsiskyrė su mergina, su kuria buvo nuostabiai gilūs santykiai, paliūdėjo kelias dienas ir praėjo skausmas. Tada galvoju, kad žmonės neleidžia sau pilnai pasinerti į santykius, nes yra silpni, labai silpni ir jei pasileis tekėti santykių upe, jie išnyks. Mums patinka turėti planą b, tada mes nepažeidžiami, bet tada ir negyvename pilnume ir vaikštome pusgyviai. Mt 17,20 20 Jėzus jiems atsakė: “Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo. Ir taip, mieli vyrai, nuostabiausieji, gera mums, kai Jūs mus saugote, net kai Jūsų neprašome. Mums visada reikia, kad mus saugotumėte. Kad vestumėte gyvenimo keliu, kad apgintumėte nuo pasaulio sunkumų, kad gerėtumėtes mumis. Jūs mums tokie reikalingi, kad būtumėte laimingi ir stiprūs, kad būtumėte įsikvėpę geresnio pasaulio kūrimu. :) 1 Tim 5, 8 8 Jeigu kas neaprūpina savųjų, ir ypač savo namiškių, tas yra paneigęs tikėjimą ir blogesnis už netikintį! Gražaus Jums vakaro Milda |
Archives
July 2020
|