Labas rytas,
Pradėjau vėlai eiti miegoti ir vėlai keltis. Šiąnakt vėl labai ryškiai sapnavau. Sapnavau, kad man labai artimas žmogus nusprendė nusi... Aš buvau viename kambaryje, o jis kitame. Prisipylė jis vonią, atsigulė, pasiėmė skalpelį ir du kartus įsipjovė į kairį riešą... Po to jis nusprendė, kad dar visai nenori iškeliauti, tačiau buvo jau per vėlu. Tuo tarpu aš buvau kitame kambaryje ir puikiai žinojau, ką šis žmogus daro. Tačiau tik pagarbiai stebėjau procesus ir nesikišau. O po to supratau, kad tai buvo sapnas sapne. Tad pabudusi sapne susižinojau ar tai tikrai įvyko, artimieji pranešė, kad taip. Na, galiausiai tikrai atsibudau, mažumėle užtruko kol surikiavau realybes. Bet atrodo, kad viskas gerai. O visokie sapnų žodynai aiškina, kad čia geras sapnas ir nieko čia baisaus. Atsibudau rami ir sapne buvau rami. Būna kartais po tokių sapnų šlykšti būsena. O šį kartą ramu ramu. Vakar paskambino Tomas, sako reikia mano bitėmis pasirūpinti. Tad šį šeštadienį atvažiuos Tomas, tėtis, Jonas su Ieva ir Rapoliuku. Tvarkydime bites ir jei liks laiko, daržus sutvarkysime. Vakar Mila sutikau su Sofija parduotuvėje. Mačiau kaip Sofijai širdutė suspurdo mane pamačius. Man taip pat suspurdo širdelė. Taip, aš visai kaip vaikas. Džiaugiuosi, tai ir liejasi emocijos ir neišeina man jų nuslėpti, o ir nereikia. Žandai tik išraudonuoja ir šiluma kūną užlieja... :) O 10 mėnuo 11 diena, 10 valanda 11 minutė Pradėjau krienų sultimis (praskiestomis) plautis sinusus. Pojūtis stipresnis nei po mapačos. Gerai, prasiplovus net jaučiasi kaip viskas prasivalo, kvapai suintensyvėja. Ne, man dabar nėra jokio sinusito ar slogos. Tačiau profilaktiškai valausi, nes nuo visokių virtų maistų kemšasi sinusai kol prieinama iki slogų ir rimtesnių reikalų. Dantys taip pat genda nuo šių reikalų... Tai va, krienai geras reikalas. Labai rekomenduoju. Tu tai nepraskiestas imbiero sultis susišvirkšdavai į nosį, man tai per ekstremalu. O praskiestos krienų sultys - pats tas. Tik sultys turi būti tą dienos padarytos, nes kai antros dienos nebe tokios stiprios. Kažkaip išgaruoja. Parampampam :) Avižinė duonelė daug skanesnė už žalių grikių duonelę. O nuo humuso jaučiuosi ne kaip. Dienos plaukia, plaukia... Lapai geltonuoja, sukasi... Vis pagalvoju, o ką tu darytum mano vietoje... Koks tu būtum... Nežinau, turbūt nei vienas iš mūsų nežinome kol neatsiduriame akistatoje su situacija. O ir nereikia, kam galvoti kas būtų, jei būtų. Geriau tvarkytis savo esatį. Rūpintis kiekvienu žingsneliu kurį žengiame, o jei ateis didelės pamokos, mes jau žinosime kas yra kokybė ir susitvarkysime. O projektuoti kaip būtų jei būtų - nereikia. Nei mes žinom ar bus ar ne. Geriau rūpintis dabartimi ir džiaugtis žmonėmis ir gamta, kuri aplink mus. O projektuoti truputėlį galima. Pavyzdžiui svajoti kaip užaugs vaikai, kokios šviečiančios bus jų akys, kaip meilė augs tarp mylimųjų ir kokie sveiki ir laimingi žmonės lakstys po žemę. Tai va, į tą grožį ir gėrį reikia kurti. Tačiau būti dabartyje pilnumoje taip pat geras reikalas. Mylimuk, aš, žinai, ir toliau gyvenu mūsų gyvenimą. Gal pasidariau dabar dar švelnesnė. Jaučiu visą žemę vidumi. Vakar išsimaudžiau prūde. Vanduo toks šaltas, tačiau išsimaudžius pasidaro labai šilta ir net rankšluosčiu neapsijuosus ir basomis galima laisvai lakstyti po žemę. Tada aš daug šypsausi, tave jaučiu ir augalus glostau. Taip ir matau, kad mano darbas yra prižiūrėti šią žemę. Nebūtum tu jos palikęs, jei manęs čia nebūtų. Gal dėl jos aš čia ir pasilikau, o ne su tavimi iškeliavau... Myliu tave, sparnuotasis :) Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|