Būna tokių dienų, kai mokykloje turime susitikimus su mokinių tėvais, naujomis šeimomis ar darbuotojais. Ir visai net ne kartais šie pokalbiai paliečia kažką esminio, su kuo po to net kelias dienas galima gyventi, o gal net ir po mėnesio sugrįžta. Būna ašarų, būna juoko, būna ir tylos. O šiandien apie vyrų ir moterų pasaulius ir apie tai kokie mes visi esame skirtingi, kaip turime eiti skirtingais keliais link to paties tikslo.
Šį žmonių skirtumą išgyvenu jau ne pirmą kartą, atrodo, kalbiesi su žmonėmis apie konkrečia situaciją (čia ne tik mokykloje, belekur, kur yra žmogiškasis faktorius), apie konkretų žmogų, apie sprendimo būdus. Kai staiga nuskamba frazė "na taip, visi mes skirtingi ir keliai mūsų skirtingi..." Tik ištarus šią frazę, atrodo, kad visi paminėti keliai užsikerta. Ir kodėl, kodėl mes manom, kad mes tokie skirtingi? Kad vyrai negali būti jautrūs, o moterys stiprios... Kad vienam vaikui reikia tik aktyvo, o kitam ramybės... Nemanau aš, kad mes visi labai skirtingi. Darnos mums visiems reikia... Iš esmės kaip tik, manau, kad esame labai, net labai panašūs. Tik kad mus veikė skirtingi kultūriniai veiksniai. Bet tai tik paviršius. Žinoma, įtaka didelė kultūrinių veiksnių ir kai kurie niekada nesugeba iš jų išbristi ir galvoja, kad naujas automobilis arba trofėjinė žmona suteiks laimę. Taip, būna ir labiau pasislėpusių kultūrinių aspektų... Pavyzdžiui esi poetas, menininkas, visuomenė tave mato giliu, bet sėdi priklausomas nuo knygų ir sunku gyventi realybėje. Aš taip pat turiu savo slapukų... Labai mėgstu žiūrėti filmus, tiesiog būnu pavargusi kartais nuo savo pačios realybės, sulendu į kompą, o ten jau viskas aišku ir nereikia galvoti, bei spręsti, o kaip gi čia tą namą ekologiškiau apsišiltinti. Vienas akliausių kultūrinių rėmų, tai maistas, štai galvojam, kad reikia valgyti mėsą dėl baltymų ir geležies, apdoroti termiškai maistą, nes šiltas maistas sveikiau, o druska ypatingai reikalingas dalykas, dėl... O po to sėdim apsisnargliavę ir kartojam kaip mantrą "čia genetika, čia virusas"...Ir pas visus tas pats... Prisigeri viskio su likeriu iš vakaro, ryte skauda galvą, visus metus valgai keptą maistą, pieno produktus, žiūrėk atšalo orai ir sloga prasidėjo. Bet ne, mes visi labai skirtingi... Mokykloje visiems vaikams patinka asmeninis dėmesys, patinka veikti kartu su suaugusiu. Visiems norisi šilumos ir saugumo. Visi būna patenkinti įveikę iššūkį. Visi mėgsta juoktis ir visiems skauda, kai tėvai susipyksta. Skirtingi? Ar vaikas yra skirtingas, nes nesugeba išsėdėti ryto rate? Ar jis išskirtinis? Nemanau, tiesiog vertybės ne tos sudėliotos ar prasti kultūriniai aspektai darė įtaką. Yra toks populiarus paveikslėlis edukaciniuose puslapiuose. Priešais mokytoją išsirikiavę įvairūs gyvūnai: žuvis, beždžionė, kupranugaris ir dar kažkas. Mokytojas praneša, kad šiandien bus testas, jie turės užlipti į medį. Pedagogai ir tėveliai šią karikatūrą labai mėgsta, o man ji visiškai nepatinka. Nesiskiriam mes tiek daug tarpusavyje. Tikrai ne tiek, kiek beždžionė su žuvimi... Yra kita tema, ar dalykai, kuriuos mokiname mokykloje yra apie esmę ir ar reikalingi vaikams? Ar tai tik paviršius? Matematika, lietuvių kalba, anglų kalba, fizika... Pati užaugau besimokindama šių dalykų, dar ir dabar mėgstu į juos pasigilinti, bet ar jie apie esmę, ar tai iliuzija, kad tai mums reikalinga? Sudėtinga... Kaip ir reikalinga dabartiniame sociume, o žmogus sociali būtybė. Bet jei išeitum gyventi į mišką, kiek tau realiai reikėtų lietuvių kalbos ar matematikos. Reikėtų drąsos, reikėtų kantrybės, reikėtų gebėjimo prisitaikyti, intuicijos taip pat reikėtų, reikėtų gebėjimo jausti ir užjausti kitą žmogų. Tačiau į mišką aš dar nepasiruošusi eiti gyventi, palaimingai žiemą šildausi prie krosnies ir komfortiškai skaitau knygą. Tad ir mokinu vaikus anksčisu paminėtus dalykus. Gal šiek tiek kitaip, gal savitai, bet mokinu. Apie vyrų ir moterų skirtumus... Na, šita tema šiais laikais taip pat labai populiari. Vyrai mėgsta futbolą, o moterys grožio salonus. KULTŪRINIAI ASPEKTAI, tai tik KULTŪRINIAI ASPEKTAI. Tai ne aš, ne tu, o pati save įsukusi sistema ir tiek... Vyrai negali suprasti moterų, o moterys vyrų. Na... atsireikšminkit, nusiimkit savo šarvus, blokus, išsilaisvinkite nuo savo įsivaizdavimų, kokie jūs esat, turit būti ir oi kaip gerai suprasit vienas kitą. Sudėtinga? Taip, labai, štai kokią paslaugą gavote iš aplinkos... O dabar tiek atitarnavę pradėkite išsilaisvinti. Net kraujas užverda nuo vyrų ir moterų skirtumų. Taip, jų yra, bet tai ne skirtingi pasauliai, o vienas kitą papildantis pasaulis. Ir tie skirtumai tikrai ne apie futbolą ir grožio salonus. Ne atskirinėti reikia dalykus, o jungti ir jungti ir apjungti. O ne, mes visi skirtingi... Panašūs, dar kartą kartoju, labai panašūs. O darna įvyksta apsijungus. Apsikabini ir gera pasidaro ir susiliečia pasauliai. Ir vis tiki, kiekvieną dieną tiki ir stengiesi, kad šiandien bus truputėlį geriau, šiandien aš būsiu truputėlį geresnė, truputėlį šiltesnė. Ne revoliucijomis, o mažais žingsneliais. Būdama ypatingai pakanti sau. Ir kai pavyksta žengti vieną žingsnelį į priekį, o du atgal, pasidžiaugi, kad štai vieną žingsnelį žengei į priekį. Perfekcionizmas baisus dalykas, labai apsunkina galimybę džiaugtis savimi, kitais ir aplinka. Perfekcionizmas taip pat yra baisus ir suktas slapukas. Labai sunku išsigydyti, bet įmanoma. Gali būti paveldimas genetiškai arba viruso būdu ;) O šizofrenija ištinka tada, kai atskiri visus pasaulius ir bandai išgyventi. Tada gyveni nesibaigiančiame teatre ir pats nebežinai, kas esi. Tada labai stipriai reikia sugrįžti prie ašies, nusiimti visas kilpas užmautas ant kaklo, kurios apsimeta prabangiais karoliais ir rasti būtį vienyje su savimi ir pasauliu. Grįžtant prie mokyklos temų svarbiausia yra gera širdis. Prisimenu, kai auklėtoja dvyliktoje klasėje mums sakė "būti geru žmogumi svarbu, bet geras žmogus ne profesija". Tai jokia profesija, mano manymu, negali būti svarbi, jei nesi geras žmogus. O su geru žmogumi ir širdingu, norisi kurti ir mokyklą, ir sodybą, ir šeimą. Norisi kurti iš esmės, o ne vaikantis klaidingų vaizdinių. Baigiant šiandienos šiek tiek padrikus pamąstymus... Esame mes labai panašūs ir nelabai ypatingi savo skirtumais. Labiau ypatingi gebėjimu mylėti ir radimu bendrų sąlyčio taškų. Labai geras sąlyčio taškas visada būna augalai ir daržininkystė, tokia superinė tema. :) Taip, ir neužkirskime temos vystymosi sakiniu "mes visi skirtingi"
0 Comments
|
Archives
July 2020
|