Reikia laiko, o aš kartais bėgu...
Mano širdis taip stipriai virpa, atrodo, kad tuoj kažkas įvyks, bet dar nematau kas, tik visas vidus išsiplėtęs, kaip tyla prieš audrą. Kaip ir viskas gerai, bet jaučiu visa savimi, kad keičiasi vėjo kryptis. O aš tokia pasiruošusi išskleisti savo burę ir plaukti, bet ak, nežinojau į kurią pusę. Rugpjūtis man yra labai svarbus mėnuo. Rugpjūčio 13d. aš ištekėjau už Tado, kai trylikta diena pereina į keturioliktą, tai momentas, kai išlydėjau jį anapus, o penkiolikta jo gimtadienis. Hm... šį kartą metines pasidarėm penkioliktą dieną, susibūrė artimieji ir draugai prie jo ąžuolo. Akmenėlius išglostėme su šeima ir sudėliojome juos gražiai, ąžuolą, kuris jau su giliukais, apmulčiavome. Žemė buvo lengva kaip varnalėšos pūkai, vaikai laimingi lakstė po pievas ir mėlynomis nuo aronijų lūpomis juokėsi. Sustojus į ratą visi turėjome obuoliukus. Tadas pastoviai valgydavo obuolius, net graužtukus suvalgydavo. Obuoliai būdavo ir pusryčiams ir vakarienei. Tad sustojome ir prisiminėm jį... Prisimenu kaip praeitais metais susirinkus prie ąžuolo pradėjo lyti, mes visi subėgome į trobą, širdys dar buvo stipriai išdraskytos ir pati žemė verkė už mus. Šiais metais švietė saulė tiesiai į mus ir galvojau, kad daug lengviau bus, bet pats kūnas paleido ašaras. Taip vis būna, atrodo, kad viskas gerai, bet ašaros liejas per kraštus, sielą gydo. Svarbu, kad jau yra giliukų, sukasi žemės ciklas, viskas atsinaujina, gyvybe kvepia, gal kitais metais ir mano magnolija jau žydės. O aš keičiuosi, vis lankstesnė daraus, bet pastoviai virpu. Širdis meile prisipildžiusi ir džiaugsmo. Gal ir gerai, štai tuoj prasidės nauji mokslo metai, tai galėsiu su mokinukais dalintis. Dabar namų renovacija, mokyklos kūryba, žmonės, šunys ir gerai. Vis dar nerandu maisto, miego ir darbo ritmo, bet mokausi... O štai, noriu pasidalinti pamąstymais. Ar aš yra mano? Jei kam kils pamąstymų šiuo klausimu tai labai laukiu jūsų laiškų, nes tiesiog... Ar aš yra mano? Aš esu savo tėvų, senelių, protėvių tąsa. Draugų, pažįstamų, vaizdų ir patirčių atspindys. Ar aš renkasi? Ar renkasi tas, kuris gavęs viso pasaulio ir laikų įtaką? Jei renkasi pastarasis, tai aš nesu mano, jis viso pasaulio. Tai kam man rodyti jį geresnį ar blogesnį? Jis tiesiog yra visų. Jis yra visumos atspindys. tai ne apie mane, o apie pasaulį. Ir jei aš pasakoju net apie tai, kas asmeniškiausia, tai ne apie mane, o apie pasaulį. Ir jei aš stipriai kovoju už kažką, tai ne tik už save kovoju, bet už visus kovojančius ir bijančius. Ir jei aš myliu, tai už visus mylinčius myliu ir mano meilė visą pasaulį padaro geresniu. Ir jei aš atleidžiu, aš už visus atleidžiu. Tik štai yra dar viena tema: Vanduo teka, Akmuo būna. Būk ir tu kaip akmuo Ir tekėk kaip vanduo. Lai srovė amžina Atpažįsta save. Jei visas aš nesu mano ar tada aš tik tekantis vanduo? Koks tai didelis disbalansas man šioje vietoje. O juk turi būti ir kaip akmuo. Pasaulis man visų energijų visuma ir balansas. Konfliktas yra nuostabi terapinė erdvė, nepatogi, bet gili ir tikra. O jei yra tik tėkmė, tai kur konfliktas? Šį kartą trumpai, bet gal dar kam kilę yra minčių ar aš yra mano :) mano email [email protected] Apkabinu mylinčia širdim, Milda
0 Comments
Po praeitos vasaros sausros tvenkinys nesugebėjo pilnai atsistatyti, po šios vasaros vandens lygis tik dar labiau nuseko, dabar visu metru žemesnis vandens paviršius. Kaimynai dalinosi, kad jų tvenkiny, dėl per mažo vandens kiekio, žuvys nebeišgyvena, net ir didysis Kiemento ežeras metru nusėdo. Šis neramus jausmas šią vasarą lydėjo, kol sugalvojau, kad galima prisikviesti sesių, draugių, mamų, dukrų ir kartu prisikviesti vandenį į savąją žemę. Bekuriant šokį supratau, kad tai ne tik apie vandens kvietimą, bet ir savęs žadinimą rūpintis aplinka, ir viskuo, kas gyva. Didelis ačiū Jovitai Mikšytei Ramunei Stasytienei Daivai Šiemaitytei Ernestai Navickaitei Aleksai Sčastnajai Dorotei Girskienei Lunai Zakarevičiūtei Ūlai Stasytytei Laiminguo Jonui Tumasoniui Ievai Tumasonienei Sauliui Šeštavickui Gero žiūrėjimo 🌿 |
Archives
July 2020
|