Nuostabusis antradienis.
Šiuo metu gyvenu pas draugus, nes mano namai sparčiai dailinasi ir sunku ten susirasti kampelį kur ramiai galėčiau pabūti ir visgi... Šiomis dienomis namų reikėjo taip stipriai. O atrodė, kad viskas gerai, net labai, bet tai kas yra tikrasis gėris pilnai pajutau šį rytą. Taigi... Vakar mokykloje diena praėjo puikiai, pagaliau bėgome tvarkingai ir dieną leidome darniai. Po pamokų susikroviau daiktus ir lėkiau į sodybą. Jau ne pirmą dieną taip darau. Bet pradžioje reikėjo mums tarsi vienai kitą prisijaukinti, pasidalinti kuo kvėpuojame. O štai vakar atvažiavusi pirmu taikymu lėkiau į daržą. O kokia aš būnu laiminga, kai užsimanau eiti į daržą. Saulė šviečia, o aš su "plaskariezu" agurkų lysvę purenu, šakneles renku. Po to keliauju į daržinę ir lipu ant aukščiausių šiaudų. Užsilipusi kitkas mėtau žemyn. Pro plyšius saulė apšviečia kylančias dulkes, o šiaudai gudrūs, prilindę po drabužiais ir į batus kutena kūna... Pasikraunu šeštą, dešimtą karutį ir ant lysvių kraunu, žiemai ruošiu. Dvi lysves paruošusi keliauju prie kūdros, kuri sidabriškai atspindi dangų, tik vakaruose atspindi raudoną saulę... Net švendrai melsvu sidabru pasipuošę. O aš guliu ant lieptelio ir pildausi širdį ir taip pildausi, kad širdis palaimoje išsiplečia. Po romantiško lieptelio jau sutemę ir prie klevo kūrenu ugnelę. Porą valandų žiūriu tyloje į ugnį, kol pakyla pilnatis ir ją uždengia debesys. Tik kelios žvaigždelės žiba... Du katinai murkia iš šonų, o šuniukai prie kojų. Atsibundu anksti, pasitaisau pagalvę, kuri, pasirodo, yra Agapė. Žiūriu į tolius ir vis klevu pasistebiu kaip jis keičiasi. tai dabar vėl susitraukusiais lapeliais, šilta spalva nusidažęs, kad bent tiek šilumos bebūtų. O pavasarį vėl bus susitraukusiais lapais, tik žaliais ir vis plėsis į dangų ir plotį. Ir man taip norėtųsi žiemai užmigt, sustot... Vis nenatūraliai jaučiuosi žiemą dirbdama... Na, bet ką dabar... Ryte norėjosi sulaukti saulėtekio žemėje. Tad žiūrėjau į laukus ir laukiau. Praėjo rūkas ir tada atskrido virš dvidešimt zylučių. Jos vos už kelių metrų jaunuose medeliuose čiršėjo viena kitą keisdama. Aaaa, kaip tai buvo nuostabu. O po jų koncerto pakilo saulė, su ja ir aš (verčiau sakyti mes, o mūsų buvo penki :D ). Greitai įsėdom mašiną, o iš ten į mokyklą. Dar žemės pakrašty sutikau stirną. Suskambėjom su žeme. Su nuostabiąja... :) Gražaus Jums rudens. Apkabinu :)
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|