Labas, Taduk, Taigi sėdžiu šiom dienom prie kompiuterio ir bandau susimotyvuoti atsiskaitymus studijoms parašyti. Varge vargeli, kaip nuobodu :) Tai šiandien jau visai svyla, tai ir parašiau kažką :) Gerai kai su tavim, aš atsisėsdavau prie savo studijų, tu prie savo, pasidalindavom įžvalgom ir visai smagu būdavo. Beveik... O dabar... :) vakar užtat į mano akiratį pateko Wim Hof'as. Įkvėpiantis žmogus, turintis superinę imuninę sistemą ir besimaudantis šaltuose vandenyse. Toks gyvas ir tikras. Prižiūrėjau įvairių interviu su juo, tavo eilėraščių prisiskaičiau. Patinka man jausti per tave pasaulį. Viskas taip gražu ir jauku. Šiandien medžiai nusispalvino balta šalna. Labai mėgstu apšąlusius medžius, tiesiog taip nuostabiai gražu ir širdis džiaugiasi. Sveikina visą gamtą šypsenomis. Namuose vis dar remontai, tai truputėlį jaučiuos kaip studenčiokė. Visur netvarka, dažai, teptukai, rūbai, maistas ir egzaminas ant nosies. Tai gerai, kad dabar ramiau į viską žiūriu. Žinau, kad ir tai praeis. Katinuk, šiandien jaučiu, kad praeis šis skausmas ir tu kažkada nebebūsi mano vyras. Jaučiu, tiesiog jaučiu, kaip po truputį tampi mokytoju, artimuoju, patarėju, o ne vyru. Gąsdina mane šis jausmas šiek tiek. Dar nežinau kaip jį pavadinti...O iš kitos pusės gera, turiu stiprybės pati savo gyvenimą kurti. Tada labai padeda pasižiūrėti filmukų apie Olandę gyvenančią N. Zelandijos gamtoje be jokių patogumų. Arba apie Agafia... Svarbu tą kitokio pasaulio įvaizdį prižiūrėti... O aš kažkaip jau pripratau taip paprastai gyventi. Persitvarkė psichologija ir visai nebesunku viduržiemį maudytis prūde. Prieš kelias dienas užtrukau 20 minučių kol normalią eketę prasikirtau. Matai, ledas dabar dar per plonas, kad ant jo būtų galima stovėti, tuo pačiu metu per tvirtas, kad vien pagaliu išmušt galėčiau, tai ir prasideda akrobatikos. :) Pagalvojau, jau būčiau greičiau tiesiog pasišildžius vandens namuose ir apsiprausus. Bet va, įlendi į prudą ir jauti kaip pasaulis tave apsupa ir kontaktas su gamta sustiprėja. Oi, kaip būtų gerai, kad aš su tokiu įkvėpimu atsiskaitymus rašyčiau. O gal ne, gerai, kai tikrai svarbiems dalykams širdis virpa, o ne bereikšmiams. Šiomis naktimis būdrauju. Jausmas, kad su pasauliu bendrauju. Vienus aplankau, kitus. Fainai, kai sodyboj visas pasaulis sutelpa. O Cika vis meilinasi prie Taigos, o Taiga ant jos urzgia. Bet nieko, Cika dzin budistė, vis tiek atsigula šalia Taigos ir murkia. :)) Gerai, Tadai, gerai, kad yra tavo eilėraščiai ir dainos. Pasiskaitau ir atrodo, kad su tavim pabendravau. Kai mintyse kalbuosi su tavimi, tu vis tiek gauni mano įtakos ir, žinai, kalba buitiškesnė nei eilėraščių. O štai eilėraščiuose žodžiai gražiai susisukę meilinasi ausims. Kaip gyvačiukai kriauklėse. Viskas, mylimuk, einu toliau rašyt :) Bučkis, Milda O čia truputėlis muzikos ir reklama apie Wim Hof. :) ir dar truputėlis filmukų :) :) :)
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|