Taduk, labas :)
Šiandien man niekas nesidarė. Nuvažiavau į lentpjūvę pjuvenų, tai prieš mano nosį sunkvežimis viską susikrovė... Nuvažiavau į seniuniją, nes noriu, kad man lapų atvežtų medelių mulčiavimui, tai kažkokie žmonės taip ilgai ten kalbėjosi, kad neužteko kantrybės laukti... Nuėjau į vaistinę vatos nusipirkti, tai ji kažkodėl dvigubai brangesnė negu Vilniuje, tai nepirkau... Taip nieko nepešusi grįžau namo, prisivalgiau aviečių ir nuėjau filmų žiūrėt. Visai nebuvo jėgų eiti į daržus... Šiaip šiomis dienomis mažai motyvacijos veikti. Tačiau ryt nusimato keli darbai, o šeštadienį talka, tad tikiuosi sumotyvuos mane tai pakrutėti :) Vakare dar nuvažiavau į Vilnių, nusipirkau naują bateriją telefonui. O šiaip tiesiog reikėjo išvažiuoti, prasiblaškyti... Kad visai neištirpčiau namuose... Vėl aplankiau tėvus :) Mašiną teko palikti prie vartų, tai dar ir pasivaikščiojau truputėlį. O viskas aplink taip trapu, atrodo, kad mirtis visai šalia. Kad ji visai netyčia ir netikėtai galėtų pasiimti. O gal ji nieko neima ir gal visai jos nėra. Tačiau, tik būtis galėtų visai staiga pasikeisti ir tektų pereiti nežinomybės ir žinojimo klodus... Trapu, tiesiog trapu :) Vėl turiu ieškoti būdų kaip išbūti ramiai... Ai, Tadai, pasiilgau tavo apsikabinimo. Žiauriai, tiesiog žiauriai... Ir dėl to kad labai ir dėl to, kad plėšo iš vidaus... O dabar dar niekas nesikeičia. Arba keičiasi taip lėtai, kad vos pajuntama. Nepraeina nei ta meilė tau, nei skausmai, nei prisirišimai... Nieko negaliu paskubinti. Tai ir leidžiu dienoms slinkti. Kartais pradedu jaudintis, kai pradedu galvoti kaip čia kas gyvenime... Pilve drugeliai ir laumžirgiai pradeda skraidžioti. O po to pagalvoju, kad kam čia jaudintis... Viskas susidėlios geriausiu įmanomu būdu. Na, dabar truputėlį neaiškus periodas, o po to viskas išsigrynins ir sustos į savo vietas. :) Nemėgstu aš tų neaiškumų, na bet ką dabar :) ne juose esmė. Daugiau esmės yra augalų glostyme. O vakar visai netoli namų sutikau kiškį, lapę ir stirną. :) Tuo tarpu naminiai gyventojai, taigiukai, labai juokingi. Vaikšto kaip cepelinukai ant degtukų ir vartosi. Tokie nerangūs, nerangūs :) Tai, gal ir tiek :) reikėtų kada užrašyti tos nakties prisiminimus ir šiaip, nes atmintis pradeda žaisti savo žaidimus ir labai daug kas pasimiršta... Labanaktis, Tadai, Milda O skaitantiems, tai šį šeštadienį, nuo ryto lauksiu svečių, kurie norėtų pasidarbuoti. Rinksime obuolius, ruošime daržus pavasariui. Na o jei darbų bus per mažai, bus galima ruošti kartis tipiui, kuris stovės Gamtos terapijos erdvėje. :) Jei bus noro galima pasilikti ir keliom dienom. Mano numerį galite rasti konaktų skiltyje, o gyvenu netoli Giedraičių.
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|