Labas, mylimuk,
Kai daug visko vyksta, nespėju nei prisėsti, parašyti. O vyktsa visko įvairiai... ir išorėje ir viduje. Daug minčių praplaukia, pamąstymų, daug pamirštu ir lieka tik dabar. O vis dėlto, prieš kelias dienas paskendau tavo rašliavose. Kadangi panirimas užtruko, tai likau miegoti namuose - urve. O mintys ir sapnai buvo apipinti tavo balsais. Taip visą naktį ir prabudravau besikalbėdama su tavimi. Kalbėjomės apie pasaulius ir esmes, o dabar nieko neprisimenu. Tikiuosi, kad bent pusė į pasąmonę įsirašo. Šiomis dienomis vėl sugrįžau prie temos apie vertinimus ir kitų žmonių problemų sprendimus. Priėjau prie tos pačios išvados, tik dar giliau išjaustos. Na, štai, pavyzdžiui. Žmogus man papasakoja savo istoriją, kažkas sudėtingo pas jį vyksta (o vyksta pas visus, nežinia, kažkokie keisti laikai, bet tikrai pas visus problemų yra. Tik kaip žmogus pasirenka jas spręsti, tai jau asmeninis reikalas. O čia pasirinkimų būna ir labai gerų). Galiausiai žmogus nori, kad ir aš pasidalinčiau savo pamąstymais, kas irgi yra gerai. Tačiau didelė problema atsitinka tada, jei žmogus pradeda galvoti, kad kiti turi geresnius sprendimus jo situacijai. Sprendimas gal ir geriausias bus kito žmogaus patartas, tačiau jis niekada nebus geriausias iš esmės, jei žmogus sprendimo neišjaus pats. Mano manymu, yra daug svarbiau šiame pasaulyje patiems išjausti pasaulį esantį aplink mus ir patiems priimti savo asmeninius sprendimus, kad ir kokie nesąmoningi jie kartais atrodytų. Tačiau tik taip besielgiant psichologija gali susitvarkyti ir pasidaryti įgali. Tokiu atvėju turėtų dingti ir dar vienas pomėgis - spręsti kitų problemas ir vertinti kaip kas pasielgė. Kai pats tampi atsakingas už savo veiksmus pilnai, supranti, koks iš tiesų didelis ir svarbus tai žaidimas. Koks kartais jis be galo sudėtingas, tačiau tai padaręs pradedi labiau suprasti žmones esančius aplink. Gyvenant taip, tikrai nesugalvosi teisti kitus už jų pasirinkimus. Žinoma, kai atrandi kažką gero, dalintis reikia. O ar žmogus tavo patirtį panaudos ar ne, tai jau jo laisva valia. Tai va, sprendimus žmonės turi priimti patys, o dar gerai būtų, kad mes būtumėm gyvi ir gajūs kaip gamta, tai net ir rudenį nusispalvotumėm gražiausiomis spalvomis (žinoma, čia tik laukiuose ir miškuose taip būna. Miestuose viskas tik dar labiau nupilkėja ir reikia degioti visokias lemputes, kad būtų gražiau. O čia ir taip labai gražu, atsiguli pievoje naktį ir stebi krentačias švieseles, keliaujantį mėnulį ir gali kurti žvaigždynus ir pavadinimus, bei svajones. Tai va, reikia į gamtą :) ). Tai čia šiaip mintys plaukia tokiomis kryptimis... O man gera, net kai matau, kad žmonės neteisingai elgiasi, reaguoju ramiai, nepriimu asmeniškai, tiesiog praplaukiu, suprantu iš toliau, kiek galiu - padedu. Gera, man tai taip pat nauja. Ne visada man išeidavo taip ramiai, be pykčių, o dabar išeina. Gal ir tai pasikeis :) Šiandien nusipirkau bilietus į Estas Tonne koncertą ir tėvai eis su manimi kartu. Ryte buvome su tavo tėveliais pas notarą nuvažiavę. Nesutiko jie už mano pasiūlytą kainą parduoti žemelės. Man nepatinka, kad turiu dėl savo namų derėtis, išsipirkinėti... Ką darysi... Tikiu, kad vieną dieną priimsim sprendimą ir bus visa ši žemė mano. O dabar yra kaip yra :) O yra visai gerai, gražiai pasibuvome, prisišnekučiavome, o atsisveikinus tavo mama paglostė mane kaip savo vaiką, šiltai ir pajutau, kad jai rūpiu. Mano širdis suvirpėjo. Gera, kai taip gražiai ir artimai. Kažkaip visai ramu. O žemė, na galvoju, kad ji ir pati turėtų susiorganizuoti, kad mano būtų, nes juk aš ja ir rūpinsiuosi, o ne kas kitas. Virgis šiandien rulonų atvežė, sakė, kad jie visiškai ekologiški. Tai dabar jau bus galima daržus mulčiuoti. Šį šeštadienį kaip tik nusimato talkelė. Arvydas nori užsiimti obuolių rinkimu, o man gal motyvaciją su daržais atsiras. :) Po šitų dienų tai nelabai darbuojuosi. Lakstau ir virškinu, o daržai toli. Užtat žvakelė rytoj jau turbūt sudegs. Net truputėlį nerimauju. Dienos gražios, šiltos. Prifolosofavau čia, o dabar galvoju, kam čia? Štai šviečia žvaigždės lauke ir gera. Taigiukai puškuoja ir šilta širdy. O ten tie pamąstymai, parašiau, tai parašiau. O gali būti visaip. :) Tad visai nesvarbu. Gerai pamąstyt, o štai daug svarbiau kaip darosi :) Šį vakarą buvau pas savo tėvelius. Tėtis labai kruopščiai stato priestatą, jaučiasi jo išglostymai, o su vaikais dalinomės prisiminimais. Prisiminėm kaip jie gimė, augo. Liepa man labai didelė, ji nuostabiai gražiai dėsto savo mintis, įdomu jos klausytis. Apie mokyklą pripasakojo, kaip ten kas su kuo :) tai dabar žinau :) Labanaktis, mylimuk, Milda Cikorija su vaikais... Kasdieninis vaizdelis :)
2 Comments
Ačiū, Tau, Milda.. Skaitau tavo laiškus nuo pradžios, bet tik dabar išdrįsau parašyt, nors nesame pažįstamos, pažinojau Tadą. Linkiu jam įdomios, besitęsiančios, prasmingos amžinos kelionės, o tau - stiprybės, nors tu tikrai esi beprotiškai stipri.. ir išmintinga.. ačiū, kad esi. Ačiū už laiškus, juose randu daug įžvalgų savo mažoms ir nesvarbioms, bet kartais ego išpūstoms problemoms.. Apkabinu. Būtų gera, kada nors gyvai tą padaryt. :) Būk laimėje ir lengvume.
Reply
Milda
10/3/2017 10:46:41 am
Labas, Ieva,
Reply
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|