Labas, Taduk :) Šiandien buvo saulėta diena, o savaitgalis pilnas.... maloniai pilnas :) Penktadienį turėjom kūrybos pamokėlę su mokinukais, vėliau buvo gitaros pamokėlė, o dar vėliau lygės ir derliaus šventė. Kas man patiko per šią šventę? Na, man labai patiko mūsų gitaros klubo pirmasis pasirodymas :) Grojom Landsbergio "Obuoliai". Pasikabinau gitarą ant kaklo ir jaučiausi kaip tu per mūsų vestuves. Labai laiminga, žaismingai besimaivanti. Tadai, pasižiūrėk :) O po to atėjo šeštadienis, keli taigiukai jau atsimerkė. Cika vis apsikabinusi mažuliukus. Tomui gimė septyni šunyčiai, tai vis paskambina pasidalinti naujienomis. Šeštadienį nuo pat ryto ruošėmės pirtelei. Apėjome visas žemes ir radome Gamtos terapijos erdvėje puikią vietą pirtelei. Vėliau atvyko Jovita, dar vėliau Vaida, o pakutinis atvyko tėtis. Gera buvo ruoštis pirtelei, tokia visai kitokia veikla. Tarsi praktinė, tačiau visai nepraktiška. Miške prisirinkome sausuolių ir lazdynų, mūsų žemėje radome akmenų. Gera leisti pasauliams susiliesti ir turėti pakankamai erdvės atitolti. Prisipildyti saulės spindulių, miško kvapų ir pievų paglostymų. Pirtis. Tarp pirties ir ugnies buvo vėžliukas (molinukas). Vaida pasiūlė uždegti žvakelę dvaselėms, žmonėms, kuriuos mes norėtumėme pasikviesti, kad jie būtų kartu šį vakarą. Nenorėjau tavęs kviesti... pasidarė liūdna. Kodėl nenoriu tavęs kviesti? Gal norėjau šios patirties tik sau, pajusti save be tavęs. Dar nesi tu tik angelas, dar kalbu apie tave tarsi tu vaikščiotum šia žeme ir bet kada galėtum sugrįžti. O gal su tavimi nebūtumėm ėję į tokią pirtį... Vaikščiotumėme po žemes, glostytumėme medžius... O gal ir būtumėm sudalyvavę. Dabar Gamtos terapijos erdvė įsukta. Ji pradeda veikti ir kviestis žmones. Gal kada moterišką pirtelę pasidarysime :) Taduk, kai pirmą kartą buvau tokioje pirtyje prieš kelis metus - labai norėjau tokią pirtį vesti. Šį norą buvau tiesiog paleidusi, o štai, dabar, pas mus stovi tokia pirtelė ir tikrai galėčiau ją vesti :) pažiūrėsim :) Pirtis buvo nuostabi, įėjusi į ją visą save palikau už durų, viską palikau, viduje buvome apie 3-4 valandas. Gera buvo būti tamsoje, visai nesudėtinga. Dainos liejosi ir pildė vidų. Po visko susirinkome trobelėje. Visi susinešėme labai sveikų skanumynų (džiovintų bananų, moliūgų, mėlynių ir t.t.). Valgėm tol kol miegas pradėjo imti viršų. Naktis buvo žvaigždėta, prieš užmiegant pamačiau kelias krentančias žvaigždeles, kelioms ašaroms leidau nuriedėti. Atsiprašiau, paprašiau :) Šį rytą pasikalbėjau su Sauliumi. Atvirai ir iš širdies. Ačiū jam už tai, kad jis viską moka taip gražiai priimti. Man tai padėjo viską labiau suprasti ir išjausti, bei paleisti. Matai, panašūs jūs man truputėlį ir visą meilę, kuri neturėjo kaip realizuotis... man norėjosi dovanoti jam. Ar tai dėl to, kad jam ar dėl to, kad jame randu dalelę tavęs... Turbūt dėl abiejų priežasčių. Šis jausmas mane stebino, truputėlį kankino. O kaip taip gali būti? Juk tu išėjai visai neseniai? O iš tiesų, tai tiesiog buvo... yra dovana, kuri man parodė, kad gyva mano širdis, kad ji gali atsiverti, ji gali mylėti. Kai tu išėjai man buvo baisu, kad aš daugiau niekada... Tad ačiū už šią dovaną. Tačiau, kad būti su žmogumi reikia matyti tik tą žmogų, o ne atspindį kieno nors kito. Aš atsiprašiau, kad aš taip... Nesąmoningai tai dariau, tarsi bandžiau taip laikytis kranto... O vakar vakare prisiminiau, koks tu buvai, kai mane pamilai. Skrajojom abu ant sparnų ir norėjome visada viską kartu... kurti, bėgti, juoktis, tylėti. Toks tas jausmas, kai įsimyli. Abipusis. O vėliau jis tik auga ir tvirtėja... Grįžtant prie rytinio pokalbio... Buvo aišku, kad šis mano jausmas buvo vienpusis ir su visa pagarba jis tai išsakė. Ačiū. Dabar lengva paleisti ir suprasti, kad dar ne laikas tokiems jausmams. Dar ne... :) Vakar naktį pajutau, kad ir tu manęs dar nepaleidi :) Tadai, kaip čia taip? :) Šiandien pagaliau pasidarė ramu, anksčiau nežinojau kur visas šitas dvejones ir nesusipratimus dėti. Dabar viskam atsirado vieta ir lengvumas. O atvirumui galėčiau kurti dainas. O, atvirume, kaip gera gyventi su tavimi. Kaip viskas aišku ir lengva pasidaro, kai atvirai galiu išsakyti savo jausmus. Kiek daug nereikalingos energijos susitaupo, kai nieko nebelieka paslaptyje. Taduk, tu prisimeni, kai mokykloje vyko europinė eko konferencija? Mes ten susipažinome su tokiu Thomu. Labai simpatišku vyru iš Vokietijos. Ilgi plaukai, laimingos akys, švelnus balsas... Tai buvo šaltasis metų laikas. Pajutau jam artumą, mes apsikeitėme kontaktais. Jis man siuntė gražias dainas ir pasakojimus apie savo sapnus, o aš tas dainas dainavau. Apsikeitėme keliais laiškais. Po savaitės su tavimi ėjome į pirtį... Papasakojau tau apie susirašinėjimus ir kad man tai sukelia pakilių emocijų... Tik nežinau kur jas talpinti. O tu truputėlį sujaudintas, tačiau ramiai paaiškinai, kad man trūksta romantikos mūsų santykyje, dėl to ir priėjo šis vyras prie manęs. Jei aš būčiau pripildyta, jis nebūtų priėjęs. Nusprendėme pasidaryti pasimatymus, kurių metu nekalbame apie mokyklą, pirtis ir buitį, o jautriai išjaučiame vienas kitą. Thomui atvirai parašiau, kad šie susirašinėjimai man netinka, kadangi jų metu jaučiu jam jausmus, kuriuos noriu skirti tik savo vyrui. Daugiau jam ir neatrašiau. Jis kelis kartus dar parašė. Jo rašymai pasidarė atviresni, konkretesni - apie meilę visiems ir poreikiu ja dalintis. O mano požiūris kitoks, aš noriu savo meilę skirti tik savo vyrui ir su juo kurti šeimą. Gera, kai taip atvirai. Gera taip atvirai su tavimi ir su visu pasauliu. Ačiū tau, Tadai, kad to mane išmokei. Jei mes visi būtumėm atviri - sutaupytumėme labai daug energijos, priimtumėme sprendimus greičiau ir efektyviau. Lengviau priimtumėm ir paleistumėm. Saugokime vieni kitus. Toliau apie nuostabią šiandieną :) Su Vaida pasivaikščiojome iki Giedraičių. Giedraičiuose buvo turgelis, kur Vaida rado jai patinkančią medinę apyrankę už 30 centų, tačiau mes turėjome tik kortelę, tad nuėjome į koopsą, kad išsiimtumėme pinigų, o pas juos pinigų nėra. Ir ką tu sau galvoji? Pardavėja tiesiog pasiūlo mums 30 centų. Maždaug še turėkit. Dėkingos pasaulio stebuklams, pasišokinėdamos keliavome namo. :) Vėliau atvyko Inutė su Joringiu. Ina mane supažindino su kai kuriais mūsų augalais. Niekaip nesugebėjome rasti ievos prie daržo. O obelų nuo kriaušių aš beveik neatskiriu. Su slyvomis situacija taip pat sudėtinga. :)) Na, su laiku... Šiandien visko prisirašiau ryt darysiu vizitacijas ir bandysiu surasti skirtumus. Saulė man nurausvino skruostus, o vakare mama su spalvinukais ir Liepa atvyko pasidžiaugti mažaisiais šuniukais. Prisifotografavome ir nukeliavome į Gamtos terapijos erdvę. Šiandien Ernestos gimtadienis. Daug čia visko privyko, bet viskas į gerą. Pojūtis lengvas ir malonus. Mačiau jauną mėnulį ir vieną žvaigždyną pavadinau laumžirgiu. O Sietyno žvaigždynas puikiai matosi. Na, atrodo, papasakojau viską, kas svarbiausia. Pavargau, einu miegoti :) Labanakt, mylimuk. Myliu Milda Kelios nuotraukos iš šių dienų
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|