Labas, Taduk,
aš čia. Taiga guli man prie kojų, o Cika laižo, tvarko mažylius... auklytė :) Mm... Šią naktį miegojau pievoje, dangus buvo giedras, o mėnulis pasislėpęs už horizonto. Daug žvaigždių suskaičiavau, daug norų sugalvojau krentančiomis. Ilgai negalėjau užmigti, o atsikėliau gan anksti. Jaučiausi pailsėjusi. Naktis buvo šilta ir rami. Jokie vakariniai vėjai netaršė sapnų. O sapnų buvo. Buvo daug vandens, žaidimai, buvo ir vyras... Vyras buvo iš praeities, keista, kad jis... O žaidimai buvo su tavimi, tokie, kuriuos žaidėme mūsų prūde. Visokie nardymai, adrenalinas ir labai skambus juokas. Gera buvo, labai linksma. O ryte visokiausi paukšteliai skraidžiojo virš galvos, grupelėmis ir po du. Atsibudau laiminga, prasibėgau ir jaunaties proga panėriau kūdron. Bandžiau surasti gerąjį peiliuką panėrusi, kurį vakar beplaunant indus pamečiau ir kempinę, kuri puošia dugną jau keletą parų. Paieškos buvo nesėkmingos... Tik tikiuosi, kad niekas nesusižalos :)) O indus kūdroje man plauti patinka. Primena skautų stovyklas. O tada ir iš šulinio vandens mažiau temptis reikia :) Šiandien pasidariau super kokteilį su avietėmis, aronijomis, kiaulpienėmis, kanapių proteinu ir vasariniais obuoliais. Mmm, net nufotografavau, galvojau įdėsiu. Tačiau nuotraukoje šis skanumynas atrodo kaip paprasčiausia pliurzė ir mano fotografiniai sugebėjimai visai neperduoda šio skanumyno skonio. Tad teks pasikliauti raidėmis. Vakar diena atrodo taip toli... O ji buvo. Mąsčiau apie filmą "Lawrence of Arabia". Buvo ten vienas dalykas, kuris užkabino... Tai, kad jis pats rašė savo istorija ir jokia "ranka" neparašė jo už jį. Ir už nei vieną iš mūsų niekas nieko neparašo, tiesiog pritrūkę gyvybiškos energijos mes nustojame patys kurti savo gyvenimą ir pasileidžiame dėsningumų upe. O iš tiesų, kiekvienas iš mūsų esame savo likimo kalviai ir patys renkamės kaip norime gyventi. O skaitant knygą "Voldenas arba gyvenimas miške" kita tema iškilo - atsiskyrėlio gyvenimas. Nei Henris, nei Into the Wild herojus, nei tu nenorėjote būti atsiskyrėliai ir visai ne tame buvo tokio gyvenimo esmė... Esmė labai paprasta, gyventi pagal gamtos sistemą ir gyventi laisvai, laisvėje, o ne būnant sukaustytam dirbtinių sistemų. O jei ne sukaustytam, tai gaunant įtakos... O šiaip bendrauti jūs visi mėgot, net labai. Tiesiog gyvenimo kokybės norėjosi kitokios. Ir man gyvenimo kokybės norėjosi geresnės. Dabar bendrauju giliau. Tiesa, žmonių kiekis nesumažėjo mano gyvenime, gal net kaip tik padaugėjo. O prisideda ir tai, kad žmonės, kurie pas mane atvyksta bendrauja atvirai. Ne visi ir ne visada, žinoma. Tačiau palyginus su bendravimu Nyderlanduose, kai pastoviai sukdavausi tarp daugybės žmonių, tai dabartinis bendravimas man daug labiau patinka. Dabar aš turiu tikro laiko sau ir tikro laiko žmonėms. Tai ne atsiskyrėliškas gyvenimas, tiesiog kokybiškas. Tęsiant apie kokybišką gyvenimą... Vakar įvažiavau į griovį, tad Petras su traktoriumi traukė mane. Karklai išlaužė rato apsaugą, tad šiandien Paulius viską patvarkė. Dar pasikalbėjom apie bites, tai sakė, kad jis saviškių visiškai negydo! Turi šešias šeimas ir aplinkui visokių kaimynių yra. Ir ką, nieko, puikiai jo bitės gyvena. Tad viliuosi, kad ir mūsiškės gyvens. Tiems dadano aviliams gal kokius stogelius reikėtų pastatyti, nes nesugalvoju kaip kitaip juos apšiltinti... Gamtos terapijos erdvėje sugalvojau pastatyti tipį. Tai dabar įsivaizduok, indėniška pirtis, tipi ir tamsos (svečių) namelis. Puikumėlis. Jau erdvė pasisteminta ir žmogui papraščiau joje būti. Tik nenusprendžiau dar ar elektros reikia tamsos nameliui ir jei taip, kaip ją ten nuvesti. Šiandien pradėjau tvarkyti braškes, visai malonu jas ravėti. O tu sakei, kad ten pilna slyvų pridygę, tad aš tas slyvas persodinėjau. Atvažiavo Ieva man bevykdant šį puikų darbą ir sako ji man, kad čia avietes aš sodinu. Tai kad prisijuokėm... Sodinu skirtingus augalus (tarp jų buvo ir obelaičių ir slyvų), o aš visai nekreipiu dėmesio į skirtumus. Na ką dabar :) Užtat radom gervuogių, o aktinidijos puikiai įsiaugusios. Rapolas labai skaniai valgo avietės, net ir aronijas. Mm... ir gavome dovanų melisų krumą. O dabar jau temsta. Penktadienį mokyklėlėje bus lygiadienio šventė. Nusimato gražūs orai. O man reikia susidėlioti prioritetus, nes darbų daug ir nežinau kaip čia viską suspėti. O! Šiandien paragavau obuolį nuo iš sėklos išdygusios obels. Tai jos pirmasis derlius. Tadai, kokie obuoliai! Dideli, saldūs, raudoni, ak... Tobulybė absoliuti! Ji rudeninė. šiemet davė 10 obuolių. :))) O langelį iš tvarto išėmiau, kad malkos geriau vėdintųsi. O saulėgrąžos ruošia žiedus, tuo tarpu beržai jau pusiau pageltonavę. Keistenybės. Jaučiuosi maloniai pavargusi po šios dienos :) Bučkis tau, mylimuk, Mildutė :))) su jaunatimi viskas tarsi palengvėjo. atsirado jėgų toliau judėti į priekį
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|