Mielas Tadai,
Praėjo metai ir truputėli daugiau. Išgyvenau... esu gyva... o šiandien prasideda ruduo. Šiais metais slyvomis ir net persikais pasipuošę medžiai buvo. Gausa. Vynuogės, avietės, obuoliai, korintos ir aronijos... Net keli kopūstai sugebėjo užaugti ir moliūgas aplink serbentus apsivyniojo. Neįveikė jų sraigės, per sausa vasara buvo. Gyvenu gerai, džiaugsmingai ir širdis rami. Norėjau pildyti mūsų kurtas svajones, po truputį pradėjau. Nameliuko karkasas yra, stogas dar laukia savo eilės, bet neskubu, nesiplėšau, viskas vyksta maloniai. Daug savęs mokyklai dovanoju, kūryba ten graži vyksta. O miegu kaip karalienė, Cika, Spirgis ir Taiga apgula iš visų pusių ir stebim medžių lingavimą. Pasiilgstu dar tavęs ir saugau širdy. Kelias naktis miegojau tarp ąžuolo ir magnolijos. Tomis naktimis žvaigždės šoko dangumi, rodė ilgas savo uodegas ir kvietė norus galvoti. Po to atėjo lietus, bet neišgąsdino, maloniai nuprausė. Su uodais sudėtingesnė situacija buvo, bet tik pralaukti reikėjo. Ąžuolas sustiprėjęs ir širdis atsivėrė maloniai, dainuojant prie medelio. Įsivažiuoju į darbus ir gera tave prisiminti, apie gyvenimo kokybę ir džiaugsmą. Esi širdy. Priminki man vis savimi apie tai, kas svarbu. Priminki, kad aš tau daug džiaugsmo atnešiau. Ačiū tau, kad tavo akys spindėjo. Myliu
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|