Labas, Tadai,
Šiandien visą dieną lyja, tad beveik visą laiką prabuvau namučiuose. Tačiau naktį praleidau pavėsinėje. Užtruko truputėlį, kol sušilau... Nėra tavęs, prie kurio galėčiau pasišildyti ir paverkšlenti, kad oi, kaip šalta... Nieko tokio, vis tiek pavėsinėje labai gerai. Pagaliau išmiegojau visą naktį netrukdoma miaukimų ir cypimų :) O šiandien įjungiau visus savo valios pajėgumus, kad nenuvažiuočiau iki norfos ir nenusipirkčiau kokio šlamšmaisčio... Matai, penktadienį suvalgiau kugelio, vakar bulvių košės ir po tokių maistų pradėjau jaustis alkana. Tuo tarpu, kai žaliavalgiškai ir savo maistu, tai soti jausdavausi. Tad šiandien tas alkio jausmas visą dieną lydėjo mane. Padėjo truputėlį mūsų avietės ir žirniai, tačiau sunku buvo... Vėl persiprogramuoti reikia. Nieko, surasiu aš tą balansą. Kažkaip man visai patinka, kai būnu su žmonėmis, tai valgyti su visais, o ne laikytis... Socialinės patirtys. Nors dabar jau antrą dieną vos prakvepuoju, sinusus skauda :) Na, kažkaip :) susidėlios... O šiandien dar apie kirmeles prisiskaičiau ir kad žaliavalgaujant 6-24mėn. jos prasivalo. O taip pat skaičiau, kad morkos ir burokai perkami parduotuvėse yra pilni švino... Kai pradedu mąstyti apie maistą, tai atrodo, kad vienintelis būdas išgyventi, tai augintis savo maistą. Arba tiesiog į viską žiūrėti paprasčiau... Šiandien dar peržiūrėjau du filmus "What the health" ir Into the wild". Geri filmai. Antrajame nuskambėjo frazė " happiness is real when shared". Tai va, aš irgi manau, kad žmogus gi labai sociali būtybė. Gera pabūti vienai, suprasti kas ta vienatvė, o po to dalintis reikia. Turėti bendraminčių, kurti šeimas, auginti vaikus, mylėti. Svajonės. Kokios mano svajonės? Dabar net truputėlį nedrąsu svajoti, nes viskas truputėlį neaišku... O šiaip tai tos didžiosios svajonės, tos, kur pačios svarbiausios, labai paprastos, o gal ir pačios sudėtingiausios, nes iš daug visko susideda. Tačiau šitos svajonės dar nusikelia į ateitį. Kai vėl nauji pajėgumai atsiras. Meilė, šeima, namai. Anksčiau man atrodė, kad labai svarbu save realizuoti veiklose, sociume, įrodyti savo vertę. O dabar svarbiausias dalykas man šeima. Mielai užsiimčiau tik meile, vyru ir vaikų auginimu. Ak, nors nežinau :) Prisimenu, kai su tavimi buvo jau paskutiniosios savaitės, tai jau kūriausi sau naujus planus, veiklas :) Mąstau vis apie Gamtos terapijos erdvę, apie namukus. Šiandien kalbėjau su Sauliumi, sakė, kad vilnonių dekučių turėtų būti šeštadieniui. Tai jau laukiam. :) Dabar mokinuosi rusišką dainelę, gal taip ir rusų kalbą pramoksiu, po vieną, kitą dainelę. :) O mūsų pievose pražydo balta gėlė, kurios nėra knygoje "Lietuvos žaliasis rūbas"... Tai tik džiaugiuosi, kai ją praeinu ir tiek :) Taigiukai jau dvigubi, pilvukai dideli, storutukai. Krosnelė pakūrenau, kad jiems šilčiau būtų. Šiandien tave jaučiu mažiau, tačiau vis dar ilgiuosi. Mylimuk :) Norėčiau su tavimi dalintis džiaugsmais. Ak... Skaudu, man vis dar skaudu. Šilta šiandien. Tavo marškiniais apsivilkusi pasivaikščiojau. Tais lininiais marškinėliais, kuriuos man paskolinai pirmąją naktį, kai kartu miegojome. Tai ir šiąnakt juos apsivilkusi miegojau, norėjau užsidėti maikutę kvepiančią tavimi. Tačiau tavo kvapas labai stipriai veikia mane, net nežinočiau kaip įvardinti kas man tada darosi... Tarsi į kitą realybę išskrendu. Šiandien seneliai meldėsi už mane, kad tik man viskas gerai būtų. Senelis labai rūpinasi. O Laimis siūlo Megre į Lietuvą pasikviesti. :) Gerai :) Daug minčių šiandien praskriejo. Daug jausmų. O gyvenimai vyksta... Kartais, kai facebook'e pamatau, kaip žmonės džiaugiasi, dalinasi maisto nuotraukomis, mane ištinka lengvas šokas "o tai jiems pasaulis neapsivertė aukštyn kojomis?" Ne, gyvenimai tęsiasi. Džiaugsmingai ir visaip. Dalinkimės tuo ką turime geriausio. Įkvėpkime vieni kitus. Ir oi oi, tik nemokinkime vieni kitų gyventi, nespręskime kitų problemų. Man pačiai šio reikalo vis reikia išmokti... Man kartais taip norisi dalintis savo atradimais ir manau, kad jie išgelbės ir kitus. Gal ir išgelbėtų, tačiau visiems reikia pėdinti savo keliais ir savo atradimais. Tai šiandien to ir mokausi... Nekišti savo teorijų... Juk tai nesvarbu. Svarbu, kad žmonės keliauja į šviesą ir viskas. Svarbu juos palaikyti, kad jiems drąsu būtų, kad jie išgirstų savo vidinį išminčių ir juo pasitikėtų. O kaip jie gali jį išgirsti, jei jiems pastoviai brukama informacija ką, kaip ir kodėl. O kad žinotum, tik reikia nurimti ir giliai giliai pajusti. Žinoma, kas ieško - tas ieško, o kas randa - tai randa :) bet čia jau kitos temos. Dar grįžtant prie maisto. Tai šiandien, kai jau buvau labai labai pasiryžusi važiuoti į norfą, tai taip pagalvojau, aš nuo rytojaus sveikai maitinsiuos, o šiandien bus taip (ir jokie forumai ir filmai man nepadėjo). Tas "nuo rytojaus" baisus reikalas. Taigi "dabar" reikia. Nusprendei kažką daryti, tai ir darai dabar. Aš prisimenu, kai pirmąją savaitę susirašinėjom ir aš tau sakiau, kad noriu kurkuma pabandyti valyti dantis, nes dantų pastos labai nepatikimai atrodo. O tavo atsakymo jau teko ir palaukti. O atsakymas buvo toks " aš jau bandau" :) tai va. dabar, tik dabar :) ne rytoj, ne vasarą, o dabar. :) ir koridoriuko sienas valei nuo kalkių, kai buvo -20. Ir tau tai buvo visai nesvarbu, nes gyventi reikia dabar. Mylėti, džiaugtis, kurti :) Ak, Tadai, nu koks tu fainas. O aš štai ir nenuvažiavau iki norfos, prisivalgiau kopūsto, užsiėmiau kažkokiais darbais ir štai... ramu :) Tai ir aš labai faina :) Myliu tave, pupuliuk, Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|