Labas, Taduk...
Net nežinau nuo ko pradėti šiandien... Širdy truputėlį liūdnoka... Truputėlį nedrąsu... Tai gal nuo to kas aktualiausia ir pradėsiu. Šiandien buvau Alytuje, buvom mišiose, aplankėm kapą, pavalgėm... Važiavau su Justu, Joana ir Jogaila. Jogaila atėjo manęs apsikabinti, kai atvažiavau ir net savo knygeles rodė. Jis man rodė skaičiukus, o aš turėjau juos įvardinti. Kai jis man rodė dešimtį, aš ir pasakiau "dešimt", o jis man dar tris kartus elegantiškai pabaksnojo į skaičių... Tada aš supratau, jis man rodė vienetą, na, taip viskas ir išisprendė. Kai ėjome aplankyti kapavietės, akmenyje buvo iškalta LOMANAS TADAS (1982-2017)... Šis vaizdas man kojas pakirto, nebegalėjau žengti nė žingsnio, ašaros pasruvo upeliais, tik pušelė laikė mane, kad nenugriūčiau. Keista, atrodo, toks paprastas dalykas, o taip stipriai širdį suspaudė. Dar vienas įrodymas, kad nebegrįši. Pradžioje bandžiau susitaikyti su šiuo vaizdiniu, o po to jį įsirašinėjau į atmintį... kad nebelaukčiau tavęs... vis renku įrodymus, kad tavęs nebereiktų laukti... Išsitaškiau šiomis dienomis, sunku save vėl suimti... Po pietų važiavome į Obeliją. Norėjau su mamute pasikalbėti apie palikimus... Kadangi neturėjome vaikų, ji gali pretenduoti į 50 proc. palikimo. Tad paklausiau jos, ar ji ko norėtų. O ji gal ir norės... Papasakojau jai, kad man būtų labai sunku, jei puse mano namų priklausytų jai. Papasakojau, kad likusius pinigus norėčiau investuoti į Gamtos terapijos erdvę ir į bitininkystę. Papasakojau, kad šiuo metu tik šios svajos man suteikia bent kažkiek apčiuopiamą ateitį ir žemę po kojomis. Nes kai tu išėjai, tai ir visa mano ateitis išėjo... Ji sakė pagalvos, pasitars su tėveliu ir Mariumi. Nenoriu kariauti, nenoriu įrodinėti. Su taviškiais noriu taikiai, švelniai. Rūpi man jie. Labai norėčiau, kad ir jie išgirstų tave. O bus kaip bus. Dabar žemė truputėlį išslydo iš po kojų, tačiau, jei reikės, vėl susirasiu ant ko stovėti. Nežinau, kaip žmonėms įtikinamai papasakoti, kad man svarbus skrobliukas, kuris yra mūsų meilės medis... Kad svarbus ąžuolas, kuris pasodintas mūsų giminei, kad svarbios magnolijos, kurias sodinome mano šeimos moterims, kad visos žolės čia augančios, kuria mūsų meilės erdvę ir dėl to mes jų nešienaujame, o taip pat žiūrime kur statome kojas, kad neužmintumėme ant jaunos vyšnaitės ar kedriuko. Nemoku aš žmonėms paaiškinti, kokie svarbūs man šie mūsų žemės stebuklai, tad tik viliuosi, kad mano švelnumu, jie patys supras, koks tai turtas man. O kad ir kaip ten bebūtų dokumentuose, ši žemė yra mano. Tik svarbu, kad net pasikeitus dokimentams aš sugebėčiau šį jausmą išlaikyti, nes juk tik aš moku šią žemę prižiūrėti, kalbėtis su ja ir ja rūpintis. Tai toks ir liūdesys. O viskas išsispręs geriausiu įmanomu būdu. Gera man laikyti tavo mamos ranką, gera bučiuoti jos rankelę ir jausti jai gražiauius jausmus, kad ir kaip bebūtų. Gera. O tavo sesė, tai ir mano sesė. Tiesiog taip yra. Gerai, kad taip. Šiandien šviečia saulė, o beržai jau meta lapus, klevai raudonuoja... Susidėlios ateitis, sudėlios geriausiu būdu. O medžiai vis augs, jau mačiau jie paruošę pumpurus kitam pavasariui. Ateis pavasaris, ateis ir ateitis. O man gyventi šia diena. mylėti tave, mūsų žemę, prižiūrėti mergaites ir džiaugtis. Džiaugtis, kad išmintis gyvena manyje, kad nuostabūs žmonės supa mane, kad taigiukai auga sveiki, kad augalai suvirpa man praėjus... O vakar buvo mūsų pirmoji dailės pamokėlė mokykloje. Vaikai ir aš labai džiaugėmės susitikę. Mokykloje taip ramu ir gera. Paprašiau vaikų nupiešti, kas linksmo jiems nutiko pastarąją savaitę. Pradžioje piešėme uždengtomis akimis, tai, kad prisijuokėm, o po to piešėm kruopščiai, atidengtomis akimis. Gerai buvo. Pamačiau truputėlį charakterius ir grupės balansą. O vėliau sekė gitaros pamoka, kugelis ir pirtis. Gera po pirties buvo gulėti ant žemės, mačiau vieną žvaigždelę ir jaučiau kaip žemė sukasi. Prisidainavom ir net buvau dilgelėmis išvanota. Gera. Kitą savaitgalį, jei gausime pakankamai vilnonių dekių darysime indėnišką pirtį pas mus. Štai bus Gamtos terapijos erdvės įsukimas :) O dabar ramybės. Vėl išgirsti save ir truputėlį nurimti. Pasitikėti vėjais ir saulė. Taduk, viskas bus gerai :) Viskas jau yra gerai :) Šiąnakt miegosiu lauke. :) O aš tave myliu :) Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|