Tadai, labas :)
Šią dieną pradėjau labai anksti ir labai džiugiai. Taiga mane pažadino 5 valandą, po to bandžiau dar pamiegoti, tačiau Cika jau buvo pažadinta, tad šeštą valandą jau kėliausi. O kaip džiaugsmingai! Naktį lijo lietus, žolės šlapios, o dangus ryte skaidrus. Tad išbėgau. Visi namai dar miegojo, kelyje taip ramu, jokių svetimų minčių, visi dar sapnuose. Pasisveikinau su karvytėmis, palydėjau suopį ir sugrįžau. Sugrįžusi išsimaudžiau džiaugsmingai ir atvira širdimi pasveikinau žemę su šiuo nuostabiu rytu. Aplankiau giminės kampelį, tavo ąžuolas šiandien ypatingai linksmas, pasipuošęs rytiniais spinduliais. Po šių džiaugsmų sekė rytiniai ritualai: obuolių, dilgelių ir usnių rinkimas, kokteilio ruošimas, pusrytėliai, Taigai kontrastinės vonelės ir masažai. Taigi, alyviniai mūsų obuoliukai apšąlę, o aviečių saujelę kiekvieną dieną suvalgau. Dėl aronijų vis neapsisprendžiu ar jas valgyti ar džiovinti... Tad vis po vieną suvalgau... :) Šiandien beveik visą dieną praleidau Vilniuje. Buvau pas Jurgą tibetietiškame masaže. Oo... vien pagalvojus apie tai, visi raumenys atsipalaiduoja. Humanoje nusipirkau naują lovos užtiesalą, toks pilkas, tačiau labai didelis ir storas, tai pagaliau turime tokį visai vykusį... O tavo lovytė tokia graži, išglostyta, ačiū tau už ją. Daug laiko praleidau Vilniuje, o kažko labai ir neįvyko... Užėjau į universitetą, kad tave ištrintų iš sąrašų. Mane priėmusi moteris taip gražiai apie tave kalbėjo, kad išėjau iš jos verkdama ir nebesugebėdama ištarti net sudie. Ką darysi, pratrūksta lietūs, taip ir aš... Nelaikau... Mezono sąskaitą buvo lengviau uždaryti, ten mažiau asmeniškumų. Namo grįžau mažumėle išsekusi. Puoliau valgyti ir gulinėti. Išsekina tas miestas nors tu ką. Prisimeni mus pirmais kartais grįžinėjant iš Vilniaus? Visada susipykdavom. :) Po to nusprendėme rimtų temų neaptarinėti važiuojant iš miesto namo, o dar vėliau tiesiog subalansavom tas energijas :) Šiandien prisiminiau, kaip pasidalinau su tavimi mintimis, kad noriu pati atrasti augalus ir stebuklus mūsų žemėje, o ne viską per tave patirti. Noriu pati klausti, o ne visą informaciją gauti. Po kelių dienų tu pasikvietei mane pasivaikščioti, ėjome per pievas ir staiga tu sustojai, tarsi dairydamasis į šalis ar į dangų, o aš žvilgtelėjau į žemę ir pastebėjau ten braškę. Braškė pievoje. Kad pradėjau džiaugtis, o tu dar labiau džiaugeisi, nes tavo planas pavyko, tu sugebėjai su manimi pasidalinti savo atradimu ir leidai man pačiai jį atrasti! :) Gera, tiek daug dalykų jau pasimiršo, o šiandien bėgdama prisiminiau šį epizodą. :) Taduk, šiandien aš laiminga ir lengva :) Einu dar Taigą išmasažuosiu, pabendrausiu su Henriu ir... lūšiu :) Bučiukas, tavo jauniklė :))) Šio vakaro muzika https://aerostatica.ru/2015/05/31/524-erics-wind-of-change/
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|