Labas rytas, Tadai,
Šiąnakt miegojau tūktstančio žvaigždelių viešbutyje. Jau kelias naktis taip miegojau po tavo išėjimo, tačiau visi lietūs buvo įstūmę mane į pavėsinę. Pavėinėje taip saugu. Man labai ramu mūsų žemėje. Dangus toks giedras, o rytinė rasa vėsino nosytę. Šiandien lengva, gera, net truputėlį džiugu. Tačiau nieko nesapnavau. Vakar pas mane buvo atvažiavę Ieva su Rapolu. Rapolas jau turi 4 dantis ir jis visą laiką laimingas. Ievutė sakė, kad jis toks truputėlį zirziantis buvo, kad būna dar linksmesnis. Gera diena buvo, rami, pilna gražių pašnekesių, artumo. Nuėjom iki Gamtinės terapijos erdvės. Kelios obelys, kurios ten gyvena, pasipuošusios obuoliukais ir pamatėm žydintį karklą. Ieva sakė, kad ten kažkoks kirminukas taip paveikia karklą ir tada atrodo, kad jis rožėmis sužydėjęs. Manau, šią žiemą suprojektuosiu Gamtinės terapijos erdvę ir pavasarį bus galima pradėti veikti, lai žmonės gydosi gamta Rada vakar išplovė visus skalbinius, dar morkyčių ir burokėlių atnešė. Dabar skalbiniai džiūsta lauke, gražus man tas vaizdas ir morkytės labai skanios. Kažkaip visai nesinori išvažiuoti iš mūsų žemės. Žiūrinėju, stebiu viską ir džiaugiuosi. Daug bitučių mūsų pievų gėlėse. Viskas dūzgia. Ievutė vakar padovanojo mums gražią gėlę - monardą. Tad gėlynas prie tualeto vis didėja ir gražėja. Vakar kelis kartus verkiau, bet verkiau ne iš ilgėsio, o iš begalinio dėkingumo. Vakare prie laužo skaičiau Anastasiją, apie meilės erdvę. Kaip ji su Vladimiru gyvena taip toli vienas nuo kito, tačiau ji glosto jį vėjeliu, šlamena medžių lapus jam. Ji taip jam siunčia meilę, taip ji jį myli. Skaičiau ir jaučiau, kaip tu esi pripildęs mūsų žemę meile. Kaip tu apgaubi mane savo meile. Ačiū, Tadai, ačiū už tai, kad viskas, kas šiame gyvenime mums yra svarbiausia, visa tai tu man davei. Kokia aš nuostabiai turtinga esu! Pripildyta gražiausių jausmų. Kokia didelė didelė ši laimė. O vakar net gavau dvi žineles iš žmonių su pasisiūlymu atvažiuoti ir padėti. Taip ir jaučiuosi, kuo tyriau laikausi, kuo šviesesnė esu, tuo aplinka skaidresnė darosi. Net medeliai darosi laimingesni :) Vis paglostau obelėlę prie pirtelės, ji apdegė po gaisro, bet manau atsigaus. Vakare su Joana pasikalbėjau. Ji atsiliepė džiaugsmingai su šypsena. Taip ir kalbėjomės kol saulė už klevo pasislėpė. Laisva valia, mes visi ją turime. Visi galime pasirinkti kaip norime gyventi, kuo norime būti. Gražios dienos, Tadai, Tavo Mildutė
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|