Labas, Taduk, Radau labai gražų Grebenčikovo grojaraštį, tai dabar vis jo klausausi. Šildo mane iš vidaus. Vakar tiek daug įvyko, tad šiąnakt vėl nesapnavau. Vakar vaikščiojausi po mūsų žemę, mano sąmonė, matyt, labai išsipletė, nes viskas taip arti pasidarė. Ieškojau tavo sodintų kedriukų pievoje, tačiau niekaip negalėjau jų surasti. Tačiau paglosčiau mūsų giminės ąžuolą ir vestuvinę liepą, taip pat aplankiau skrobliuką. Šaunuoliai, visi auga. Aplankius visus nuėjau į tvartą ruošti malkų. Porą karučių sukapojau, taip su pasimėgavimu, neskubėdama ir sutvarkysiu jas. O po to, per lengvą lietutį ėjau maudytis į kūdrą, kur mane pasitiko antis. O kaip ji skuodė nuo vieno kranto prie kito. Taip pat sutikau driežiuką su jau nutraukta uodega. Tad prispildžiusi šių džiaugsmų ir lietums pasmarkėjus grįžau namo, kur kaip tikra ekologė pradėjau tvarkyti tavo drabužius. Viskas, kas buvo iš naturalios medžiagos sumulčiavau miškelyje, žinoma, visas sintetines etiketes iškarpiau :) Kai ką pasilikau sau, o iš tavo vestuvinio kostiumo gal sau ką pasisiųsiu. Kai tvarkiau tavo rūbelius ir į mano rankas pateko tavo nešiojama maikutė, kvapas suvirpino visą kūną. Neįtikėtina kūno reakcija, prisiminimai. Taip ir kvepavau tavimi keletą minučių, atrodo, kad visai šalia buvai. Pajutau tavo apsikabinimą, tavo veidą besiglaudžiantį prie manojo. Mąstau vis apie bites, jų apšiltinimą... Mačiau, kad tu pasiruošęs lentų dar vienam kelminiui aviliui :))) fainai, tik dabar man reikia žmogaus, kuris mane pakonsultuotų, nes rusiška informacija man nepasiekiama :)) Tadai, jau dvi savaitės praėjo. Aš jau išgyvenau dvi savaites be tavęs, be tavo juokelių, šypsenų, apikabinimų. Vieniša jaučiuosi, neturiu kas mane taip gerai suprastų kaip tu, iš pusės žodžio ar net iš žvilgsnio. Neturiu tavęs, kurį galėdavau apsikabinti prieš miegą ir dalintis šiluma. Žinoma, apkabina mane mūsų žemė, tik kartais tavęs ilgiuosi, stiprių tavo rankų. Žvakelė vis dega, jau koks trečdalis sudegė, o šiandien, jei vakare bus geras oras, sukursiu didelį laužą, tėvai su vaikais atvažiuos. Sudeginsime urną ir batus su kuriais buvai pašarvotas. Rami mūsų žemė. Ramybėje medžiai, namai, pievos. Taip ramu ir šilta. Vakar Anastasiją paskaičiau prieš miegą, prisiminiau kaip kartu skaitydavom po darbo dienos. Tokie abu pavargę, truputėlį išsiderinę, sugulę ant lovos skaitom vienas kitam. Kartais ašaros suspindi akyse, o kartais piktinamės Megre pliurpalais :)) Myliu tave, Taduk, labai myliu. Pakeičiau mūsų workaway paskyrą. Dabar lyg ir yra vienas susidomėjęs vyras iš Amerikos. Toks visai stiprus atrodo, padės ūkyje :)) Na ką, einu užsiimti veikimo praktikomis :))) užteks man pliurpti :P Iki, mylimuk, Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|