Taduk,
Pagaliau pradėjau sapnuoti, šią naktį taip ryškiai. Prieš einant miegoti paprašiau, kad susitiktumėm sapne ir susitikom. Šią naktį sapnavau, kad mūsų žemėje daug žmonių, o iš namų išneša du neuždengtus karstus. Viename iš jų guli tavo kūnas, o kitame mano. Taip ir neša juos vieną šalia kito, o mes stovime šalia laikydamiesi už rankų. Tokie tikri ir ramūs. Karstus įneša į autobusiuką, mano kūną padeda galva į autobusiuko priekį, o tavo į galą, gulim bartukais. Vėliau buvo šokiai ir mes šokome liaudies šokius, o atsibudus vis skambėjo Jūratės ir Kąstyčio meilės duetas. Atsibudau dėkinga, gera buvo su tavimi pabūti šią naktį. Keista, būdama siela jaučiau viską kas daroma su mano kūnu. Vakar vakare dar visokiais burtais užsiėmiau :)) Išsimečiau Osho tarrot kortas, paklausiau, kodėl tu išėjai ir iškrito nuostabi korta, nuostabesnė turbūt net negalėjo iškristi "užbaigimas". Tu tiesiog užbaigei savo etapą. Pasiekei aukščiausią savo būvį, o dabar atsinaujinsi ir pradėsi nuo geresnio starto. Mes juk buvome tokie dieviškai laimingi. Labai man gera buvo su tavimi, kiekvienas žingsnis buvo žengtas su laime. Ačiū tau, ačiū tau, didysis mano drauge, mano meile. Be galo buvo gera. Tik tikiuosi, kad visa ši išmintis, kurią gavau su tavimi ne tik išliks su manimi, bet ir užaugs. O man dabar reikia įsiklausyti į save. Vakar ieškojau visokių paramos grupių online ir Lietuvoje. Nieko įkvepiančio neradau. Man visi tie šūksniai perdėtai pozityvūs šuksniai "aš esu ne vienas", "šviesa pas mus dar ateis" nelabai rezonuoja. Džiaugiuosi, kad kitiems padeda, o man šiuo metu ne. Man padeda rašymas tau, buvimas žemėje, padeda kai Cika murkia ant ant krūtinės. Tvarkytis trobos dar visai nesinori, tai per daug ir nesitvarkau. Vakar pažiūrėjau du filmus "Beatrix at dinner" ir "Like father, like son". Pirmieji mano filmai po tavo išėjimo :)) Tai pirmasis man nelabai patiko, o štai antrasis labai geras. "Our little sister" man labiau patiko, tačiau šitas taip pat labai geras. Vakar tvarkiau tą duobę prie pirtelės, tai netyčia sugriebiau vinį ir susižalojau truputėlį nykštį. Nieko baisaus, tik truputėlį kliūna kai ką nors darau. Vis skaitau tavo blogą :) knaisiojuosi po praeitį. Žinau, žinau, bet man malonu. Vakar tavo kompiuteryje radau aplanką - įkvėpimui. Ten lyg tai tamsos namelio išplanavimas yra, paukštės pirtis ir mano nuotrauka su Taiga :))) Taduk, kaip gera man buvo tai rasti :) ir dar radau aplanką - grožybės, kur pilna žindančių moterų nuotraukų :) Tau tai buvo taip neapsakomai gražu - mama maitinanti vaikiuką. Man irgi tai labai gražu, o dar tas vaikiukų čepsėjimas :))) Jūratė pasiūlė mokyklėlėje padaryti vaikams atsisveikinimą su tavimi. Skaitysime pasakojimą apie Bardą, o tada piešime, aš taip pat dalyvausiu :) O dėstytojai niekaip nenusiunčiu istorijos pamokos plano, gal šiandien ateis įkvėpimas jį pabaigti... Dar reikia ir tavo kursui pranešti, kad iškeliavai... Reikalai... :)) nesvarbu jie Myliu ir džiaukimės, tai naujos pradžios, nauji etapai. Viskas gerėja, kad ir kaip kartais tamsiai atrodytų. Išmušė mane šie įvykiai visai į kitą realybę. Kitokia truputėlį jaučiuosi. Bučiukas, Tavo Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|