Šį savaitgalį keliavau į Premą festivalį, norėjau į Norvegiją, į kalnus, bet vyksta remontai ir mano visi finansai keliauja į juos, tad nusprendžiau keliauti į Premą festivalį pajūryje. Po žingsnelį, dabar susitvarkysiu namučius, o kažkada ir į Norvegiją nuvyksiu.
Kelionė prasidėjo penktadienį, saulė švietė priekyje, Taiga su Agape visą kelią pramiegojo, o aš dainavau kartu su Razausku dainavau apie burtininkę ir kaip pastūmus žvaigždę krito karalius. Dangus puoėsi pastelinėmis spalvomis, o širdy plasnojo laisvė. Festivalyje pabuvau lygiai 10 minučių. Po to nuvykau pas draugą, kuris gyvena netoliese, išgėrėm čiobrelių arbatos, pasiklojau patalus jo pievoje ir taip praėjo mano pirmoji kelionės naktis. Kitą rytą keliavau prie jūros, kur, žinoma, pataikiau į nudistų paplūdimį, kuriame galima būti su šunimis. Ačiū :D Būnant prie jūros paklausiau savęs, o kur aš dabar norėčiau būti, taigi prie Šatrijos kalno ugnies. Tad paskambinau draugui, kuris neseniai ten buvo ir paklausiau kaip iki ten nuvykti. Pati iškeičiau savo išmanųjį į cat mygtukinį, su kurio ir vinis kalti galima. Su išmaniuoju reikia daug valios turėti, kad nesitikrinti emailo, messengerio ir facebook ar dar ko, tad susidariau sau aplinkybes, kurios nesiurbtų mano laiko ir įsigyjau begalo nuobodų telefoną. Tad kai keliauju mano gps būna nuorodos susirašytos ant lapuko, o man taip labai patinka, tada būnu labai budri kelyje ir kelio nuorodomis vadovaujuosi bei intuicija. Taigi, bekalbant su Aurimu šis man pasiūly pakeliui ir Lopaičius aplankyti, gerai, pagalvojau. Tačiau prieš vykstant į Lopaičius dar sustojome Palangoje, nes koks tai didelis noras buvo ant Palangos tilto nueiti. Užsidėjau gražiausią suknelę, pasirišau šunytes ir kaip solidžios damutės prasiėjome basanavičiaus gatve. O Palanga šį kartą man priminė Disney land'ą, pramogos, siaubo kambariai, ledai, burbuliniai vafliai ir dar visokios nesąmonės. Dangus mėlynas, visi įdegę ir koks tai surealumas, na ir aš su savo damutėmis :D Nusikalusios po kokių 7km distancijos sėdome į mašiną ir keliavome į Lopaičius. Tik įėjus stendas informavo, kad tai žemaitijos energetinis centras. Ha, galvoju, ir vėl... Na taip taip, pažiūrėsim. Esu gana skeptiška tokiems dalykams, tačiau vos tik užlipus ant piliakalnio ašaros pradėjo riedėti, o viduj giliai suskambo žodžiai "Tėvyne, ačiū, kad esu tavo dalimi". Na, tai mane užpuolė iš pasalų. Jau kurį laiką jaučiuosi ypatingai gerai, o štai čia negalėjau sustoti verkti. Tad nusprendžiau eiti toliau, vos tik paėjus ant dešinės kojos įsikibo rudoji skruzdėlė. Taip ir ėjau vis kelią su palydove ant dešinės kojos. Kelyje sutikau gydantį akmenį, šaltinį, pušeles, tačiau priėjus prie širdies akmens vėl ašaros pradėjo tekėti. Savo ir Taduko istoriją išgyvenau... Tarsi širdis atsivėrė ir dalis neišgyvento skausmo liejosi ant akmens. Nuėjus prie dolmeno mintys kiek pasikeitė, o ašaros ir toliau sruvo. Tad tokie buvo tie Lopaičiai man. Tikrai stipri vieta ir daug metų prireikė, kol aš ten atsiradau. Na, o po Lopaičių keliavome į Šatriją. Tik mums atvykus Taiga mane skubino išipti iš mašinos ir greičiau eiti lankyti naujos vietos. Patiko pilkajai keliauti. Užlipus ant piliakalnio vėl išgyvenau Lietuvos grožį, o po to keliavau link ugnelės. Einant link jos nepastebėjau elektrinio piemens, o kadangi buvau basa, tai smūgį gavau kaip reikiant. Žinant mano ir elektros patirtį, tai truputėlį reikėjo pasistengti, kad neišsigąsčiau eiti toliau, bet išgirdus balsus sklindančius nuo ugnies drąsiau žengiau arčiau. O ten du vyrukai saugojo ugnį, padainavom, palydėjom saulę ir nuėjau miegoti po žvaigždėtu Šatrijos dangum. O naktį sapnavau Tadą. Sapnas buvo tarsi ne sapnas, o tikrovė. Mes šnekučiavomės, kažką veikėm sodyboje, Tadas buvo laimingas iki ausų. Drąsino mane, kad jam viskas labai gerai ir kad aš viską labai gerai darau. Šis sapnas buvo mano savaitgalio kulminacija ir dovana. Kaip gerai, kad važiavau į festivalį ir kaip gerai, kad atsidūriau čia. Ryte, saulei dar nepakilus Darius mane pakvietė eiti kartu užnešti ugnelės ant Šatrijos kalno. Rūkas kaip upė tekėjo tarp medžių. Pradėjus kilti saulei, rūkas taipp pat kilo ir paslėpe visa, kas aplink piliakalnį, liko tik žolė po kojomis ir dangus.
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|