Taigi, dvi savaites sirgau, pirmiausia galvojau, kad sinusitas, po to asirodo, kad neuralgija. Fantastiškus skausmus iškentinėjau savaitę laiko nuo 10val. iki 18val. Atjungdavo taip, kad tik gulėti galėdavau. Galiausiai nuvažiavau pas daktarę, kuri labai geranoriška, bet ką tegalėjo padaryti, tai išrašyti ibuprofeno ir b vitaminų. O kas čia man atsitiko? Na, prieš tris savaites sugalvojau užsiimti rimtesniu kūno valymu, tad penkias dienas badavau, tada tris dienas gėriau žalius kokteilius, dabar palaimingai žaliavalgiauju. Kūnas valėsi gan intensyviai, dabar ir toliau valosi, bet jau ramiau. Daug procesų vyksta jame. Apie patį badavimą, tai tik gerai galiu atsiliepti, labai švarų jausmą išgyvenau, tiek kūno, tiek jausmų ir minčių. Tarsi jautėsi kur yra kūnas, o kur siela. Gebėjau jausti jų skirtumus ir poreikius. Mažiau sumaišties galvoje buvo ir vis dar yra. O badaujant, mano atveju geriant tik vandenį, vyksta nuostabūs kūne procese. Kadangi kūnas negaudavo gliukozės, tai neišsiskirdavo insulinas, kai neišsiskiria insulinas kūnas pradeda naudoti energiją iš saugyklų. Tad energijos nesumažėjo ir valgyti visai nesinorėjo. Na, ten daug įdomių reikalų, nesiplėsiu... Grįžtant prie sirgimo... Besijaučiant ganėtinai blogai ir nesuprantant kas vyksta su kūnu yra ganėtinai lengva įeiti į baimės rėžimą. Pradėti galvoti, kad oi koks trapus tas kūnas ir geriau gyvenk ramiai kaip visi, susidurk su tomis pačiomis problemomis, daktarais ir tada pasidarai toks vargšas bejėgis kitų įtakos upėje. Negerai taip, nesinori gyventi baimėje, kad ir kaip lengva į beviltiškumą įeiti. Tad tada atsiremiu į pamatines savo gyvenimiškas taisykles. 1. Mano kūnas išmintingas, dieviškos struktūros, jis puikiai moka save sutvarkyti ir pasveikatinti, tik reikia jam sudaryti sąlygas. (Badavimas tam puikiai tinka) 2. Nenaudojamas kūnas atrofuojasi, tad jį kaip tik reikia dėrti į nekomfortiškas sąlygas, kelti jam iššūkius - tada jis stiprėja. Aišku, viską daryti proto ribose, neperlenkiant lazdos. 3. Minčių švara ir stipri sichika taip pat stiprina kūną. Taigi visą tai pasakius, rekomenduohu pasižiūrėti šį nuostabų filmuką su Wim Hof'u ir linkiu mums visiems sveikatos ir drąsos gyventi, kad pažintumėme kuo daugiau savo galimybių. Mūsų kūnai yra nuostabūs, jie gali oi kiek daug, tad leiskime jiems šviesti ir padėti mums pildyti savo svajones, kurti gražesnį pasaulį.
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|