O kaip reikia visokių stebuklų, kai būnu čia ir dabar. Kai užsisėdžiu troboje ir tas pirmas kvapas pravėrus lauko duris, rasota žolė, svirplių skambesys, mėnesiena ir žvaigždės ir medžiai. Kažkaip sunkiai save susirenku šią vasarą, kūnas koks tai pasenęs jaučiasi, o aš išdidėjusi, net nejauku kartais į veidrodį pažiūrėt, nes kokia tais apsileidusi. Ir tada ieškau ieškau pateisinimų, priežasčių kodėl čia taip? Kaip susirasti tą ramybę? Na, kas kas, o kompas tikrai daug energijos išsunkia iš manęs, sunkus maistas taip pat, net jausmas, kad pilve nesisuka energijos. Čia mano amžina problema, su kiekvienais metais kažkiek gerėja, bet šiaip. Kai varau, tai varau už dvidešimt, bet kai krentu, tai taip pat už dvidešimt. Ir kaip rasti tą darnesnį būdą, dar nerandu. Lygios linijos nenoriu, ne, patinka man kalvelės ir daubelės, bet kasdienis Everestas ir Čalendžeris, truputi per daug. Taigi ir vėl šį vakarą planuoju, kaip nuo rytojaus gyvensiu truputėlį geriau, truputėlį sveikiau, truputėlį darniau.
O sugrįžtat prie stebuklų, jie labai padeda gyventi darniau. Štai šiuo metu truputėlį jaučiuosi begyvenanti laukime. Laukiu kol baigsis namo remontas, laukiu kol į mano gyvenimą ateis meilė, laukiu, kol mano trobelė taps mano svajonių nameliu, laukiu... Šis laukimas mane pastato į tą tarpinę stotelę, į traukinių stotį, į oro uostą. Tą būseną dar būtų galima pavadinti "nei pakartas, nei paleistas". O šią būseną išbūti pilnai - yra ką veikti, tada kaip mantrą sau primenu, kad aš viską turiu, kad jau šiandien galiu gyventi emocinėje būsenoje, kurioje noriui ir tai nepriklauso nuo remonto, aplinkos ar dar ko (iš tiesų priklauso, nes yra ir kolektyvinė sąmonė, arba kaip Jungas rašė sinchroniškumas).Na, bet vis tiek, gera pabūti mano žemės dalyje kur mažai civilizacijos, kur medžiai, prūdas, laukai. Ten save išlaikanti pilnai sistema ir ten viskas jau yra ir nieko daryti nereikia, tik džiaugtis ir būti. O man dar reikia abiejų dalių laukinės gamtos ir civilizuoto namuko. Prisimenu, kai su Tadu žiūrėjome filmą "Captain fantastic". Filmas apie off grid gyvenančią šeimą, tik mama apsirgo bipoliniu sutrikimu. Ir aa, kodėl taip, bet kiek apsižiūriu aplinkoje, moterys labiau paveikiamos sociumo, daugiau išgyvena emociškai socialinius skirtumus, priešpriešą. Žinomą, išimčių visokių būna, bet tądien su Tadu tokią išvadą priėmėm... Tai ir man dabar taip panašiai dabar... Kai su Tadu gyvenau, tai ir beveik pilnas off gridas gerai buvo, o kai viena - sidėtingiau. Prieš kelias dienas lankėsi draugai ir kalbėjomės kaip tik apie tai ir taip, gal 50proc., kodėl dabar darausi remontus yra dėl sociumo. Nes tada galiu dalintis bendresnėmis praktikomis. Štai kai pasakoju žmonėms kaip su vejapjove kultūringai pjoviau aplink namą žolę, kaip po to kultūringai nešiausi dėžę su mulču į daržą ir kultūringai mulčiavau burokus, tai klausytojai dažniausiai džiūgauja ir patys gali pasidalinti savo istorijomis. O kai pasakoju kaip gulėjau vidury prūdo ir žiūrėjau į debesis, o debesys pasakojo istorijas apie angelus, tai aaa... :D Arba kaip mano nenupjautos žolės pripildo orą žiedadulkėmis, kurių aš prisikvepuoju ir pasimaitinu ir išvis čia dievų maistas. Na, pagaunat turbūt. Taigi, bendros praktikos labai svarbu, ypatingai šioje individualistinėje visuomenėje, ypatingai moterims, ypatingai žmonėms (iš tiesų visiems, ir gyvūnams ir augalams, štai miškas stipriausia ekosistema) Dažniausiai miegu pavėsinėje, tačiau ši naktis giedra ir uodų nėra, tad miegosiu lauke po žvaigždėmis. Pavėsinėje taip pat gerai, bet kai atsigulu pievoje, ak, su niekuo nesulyginsi tokio miego. Tokiomis naktimis prieš užmiegant žiūriu į skliautą ir nebelieka tada vietos nereikšmingoms mintims, dvejonėms. Telieka įsilieti į visatos išmintį, skristi ir mąstyti apie gyvenimo prasmę, nes o ko daugiau reikia? Aišku, jei šalia dar būtų keli skrajotojai, tai dar geriau būtų, nes žmonėms reikia žmonių, man reikia žmonių su kuriais galiu dalintis gyvenimo džiaugsmais, patirtimis, kūryba. Bet kol yra kitaip, tai didelis stebuklas yra tiesiog miegoti lauke, o prieš miegą nepatingėti ir išsimaudyti prūde. Tai... Labanaktis :)
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|