Labas,
Šiandien apie depresiją. Man kartais užeina tas juodulys, kai nieko nebesinori ir norisi tiesiog užbaigti... Ūla prieš kelias dienas pasidalino tokia informacija, kad kažkurioje kultūroje kažkada, buvo normalu, kad kai karalius mirdavo, tai karalienė nusižudydavo, kad jie būtų kartu. Gali įsivaizduoti, kaip tai mane sujaudino. Tačiau, monarchijomis aš netikiu, prastos tai sistemos, tad... O šiaip, iš tiesų, yra didelė priežastis, kodėl negalėčiau tokio sprendimo priimti... Tai mūsų žemė. Niekas ja geriau nepasirūpins nei aš. Kai užeina baisūs juoduliai, tai išties vienintelis dalykas, kuris mane tikrai laiko. O tęsiant depresijų temą, tai čia viskas normalu, praradau identitetą. Iš naujo reikia atsakyti sau į klausimus, kas aš esu? kaip noriu gyventi? kaip galiu gyventi? ką man malonu veikti? ko noriu? kiek turiu energijos? sudėtingi šie klausimai, sudėtingi atsakymai. Pasikeičiau per šiuos kelis metus, kai buvom kartu, turiu susipažinti su savimi. Energijos kiekis ganėtinai sumažėjęs, visgi meilė tikrai suteikia sparnus ir daug jėgų. Šiomis naktimis miegu viduje, nors lauke nėra baisiai šalta, tačiau mano kūnas atšalęs iš vidaus. Iš išorės gal net karštas, o štai viduje vėsu. O taip pat, dabar šernų poravimosi metas ir visai man nesinori per jų kriuksėjimą nemiegoti :) Mm, o štai dar vienas šiandienos perliukas. Aplinka, kultūra formuoja mūsų būvį, charakterį, norus. Tad labai svarbu kokia informacija, žmonėmis save apsupame. Mano manymu, tai daro daug didesnę įtaką, nei pastovus sąmoningas aplinkos vertinimas. Gera, kai aplinką gali priimti atvira širdimi, o ne pastoviai ją vertinti. Tad ir reikia sau kurtis tokią aplinką, kur galėtumei džiaugtis ir įsikvėpti palaima. Šiomis dienomis, man vėl užėjo noras, kad mane kas nors išgelbėtų, kad sutvarkytų visus vyriškus reikalus namuose. Mane kartais, šie reikalai gąsdina... elektra, mašina... O po to prisiminiau, kad prieš susipažįstant su tavimi, buvau pasiryžusi įsigyti žemelę ir pasistatyti namelį. Tai bandau prisiminti tą būseną. Žinai, su tavimi, viskas labai palengvėjo, visus vyriškus darbus tu nudirbdavai. Na, dabar truputėlį kitaip. Bet tai gerai, tiesiog truputėlį perlipti per save reikia ir tiek. Na, o dabar apie džiaugsmus. Per vieną pasivaikščiojimą radau svarainių, net nežinojau, kad jų turime. Tavo ąžuolėlis vis dar pasipuošęs keliais lapais. Vaikams labai patiko mano gaminti sveikuoliški saldainiai. Šiandien lauke buvo šilta. Medėjantis bijūnas sukrovė visai gražų pupmpurą. Namuose labai labai šilta. Mama išgyrė mano šuniukus, sakė, kad labai faini charakteriai ir šiaip storutukai, gražuoliukai. O jie tikri spirgai. Tu, žinai, aš juos kartais subaru, kad palutės neplėšytų. Tai jie šaunuoliai, plėšyti nustoja ir bėga link manęs uodegytes vizgindami. Jokio įsižeidimo, tik džiaugsmas. Cika, beje, irgi visai neįžeidi. Į subarimus reaguoja meiliu pasiglaustymu prie kojų. Na, o Taiga, tai net komentuoti nereikia, ji pilnai atsidavusi. Pradėjau truputėlį planuoti kelionę į Indiją, kelis laiškus išsiunčiau. Kažkoks aiškumas iš kažkur atsirado kaip ir ką reikia daryti. Mm, o Anika aplankys mane sausio mėnesį, jau bilietus nusipirko :)) o, tik dabar supratau, kad ji atskrenda per savo gimtadienį, na, smagu :) jau ieškausi bilietų i jos vestuves, ji taip pat pakvietė visą mano šeimą :)) Gamtos terapijos projektas vis kuriasi kuriasi manyje. Šiandien net prisijungiau prie ridvoniškių puslapio, pasižiūrėti kaip ten kas. Na ką, vėlu jau. :) Labanaktis. Milda p.s. Daug sapnuoju šiomis naktimis. Vėl tave sapnavau, klausiau tavęs apie vaikelį, kad gal vis dėlto sukuriam. Nors buvo labai aišku, kad spalio 16d. iškeliausi tu. Tu klausei, kaip aš dabar liksiu čia su vaikeliu. O aš tau atsakiau, kad taigi gerai, tada liks dalelė tavęs. Bet kažkaip įvykiai pasisuko kita linkme ir nebekūrėm vaikiuko. Šiaip nusiraminusi jaučiuosi dėl jo... Nebėra kažkokių neišpildytų vilčių. Būna kartais flashback'ai. Kaip ir su tos nakties ar mūsų gyvenimo prisiminimais. Bet nebėra to baisaus skausmo, kad nėra mažylio. Paleidau... Tai va, gaila, bet gerai. Prisimenu, kai susipažinom, kitą dieną susirašinėjom. Tu manęs klausei, ar būnant tarp tokios daugybės vaikų, savų neužsimanau. O kadangi tu manęs taip drąsiai paklausei, tai ir aš tavęs, žinoma, to paties paklausiau. O atsakymai mūsų buvo maždaug tokie. Kai yra su kuo kurti šeimą, tai ir norisi kurti, o kai ne, tai per daug apie tai ir negalvoji. Tačiau, šeima tai super :) Taigi, dabar aš kaip ir sugrįžau į tą būseną. Nėra tavęs, tai ir paleidžiu.
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|