Labas,
Laukinė gamta artėja prie namų. :) Praeitą naktį Taiga išsiprašė prisijungti prie miegančiųjų lauke. Gan skeptiškai žiūrėjau į šį prašymą, o taip pat buvo labai smalsu. :) Ji juk dabar apkirpta ir net namuose būna dreba. Niekis, išsiruošėm. Pati įsitaisiau savo miegmaišyje, o mergaites suguldžiau miegmaišyje greta. Dar pagalvojau, kad mes tokios visos trys fainos tavo mergytės. :) Už geros valandos išgirdau Taigą prie trobelės, pasikviečiau ją atgal ir visą drebančią pasiguldžiau prie krūtinės. Pagaliau ji sušilo ir tada prasidėjo laukiniai nuotykiai. Tadai, prie pat pavėsinės pradėjo vaikščioti šernai. Girdėjau jų kanopėles ir kriuksėjimus. Taiga tik žiūri klausiamu žvilgsniu į mane, o man taip pat nelabai drąsu. Pirmiausia kūriau įvairius gynybos planus, ryškiai princesės Mononokės įtaka, tada euro paletėmis užstačiau pavėsinės įėjimą. Na, vieno šerno kriuksėjimas buvo ganėtinai agresyvus, tad truputėlį išsigandau. Taigi, pasistačiusi fortą pasijutau drąsiau ir pradėjau vykdyti antrąją plano dalį - junginėti prožektorių ir įvairiai mūkti. Tačiau kiaulaitės nesitraukė. Tik tada prisiminiau tą paprastą tiesą - gamta juk draugiška, ji nepuola šiaip. Ir šiaip juk čia mano žemė, aš čia saugi. Šie pamąstymai mane iš karto nuramino ir smalsumas paėmė viršų, klausiausi šerniškų pasikalbėjimų ir žingsnių. Šį rytą ėjau žiūrėti daržų... Buvau nusiteikusi rasti viską išknistą... Bet viskas buvo tvarkingai palikta, tik keli pastarnokai suvalgyti. Tai va, fainai :)) O šiandien atvažiavo tėtis su Petru ir Fredžiu. Jie išvežė antkapius ir kryžių, kurį buvai parsitempęs iš kapinių statyboms. Viską grąžinom iš kur buvo paimta, žvakeles uždegėm. Švariau. Mašina šiandien pasipuošė žieminėmis padangomis. O su vaikiukais apturėjom labai smagią dailės pamoką. Išvažiavau labai laiminga :) Šiandien dar buvo progų ir pabendrauti, pasiklausyti kuo jie gyvena. Kai kurie labai pasikeitę... net keista :) Iki, Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|