Labas :)
Šiandiena šilta, net su keliais saulės spinduliais. Namuose krosnelė šildo... Gera. Įveikiau dar vieną dėžę obuolių, o vakar prisigaminau skaniausių guminukų iš obuolių, datulino ir cinamono. Labai skanu, tik keli datulių kauliukai pateko į blenderį, tad atsargiai valgyti reikia. Na kaip... tiesiog budriai :) Patinka man drąsiai ekspermentuoti su maistu. Ryte pabudau nuo kaimynų balsų. Kai medžiai numetė lapus, aplinkiniai garsai pagarsėjo. Naktį taip pat girdėjosi gyvunijos pasaulis... Cikai buvo šiek tiek neramu. O aš pabudusi išėjau palakstyti, Taiga išsiprašė bėgti kartu. Grįžusi išsimaudžiau mūsų žemės aky. Gera man būti apgaubtai vandeniu, tada atrodo, kad dangus su debesimis, saule ir žemė mane apkabina. Šiandien atlikau kitą didelį darbą, kurį vis atidėliojau... Prisijungiau prie internetinės bankininkystės ir išsiaiškinau kaip pavedimai daromi. Dabar esu pilnai savarankiška. Patiko man, kad tu šiuos reikalus tvarkydavai ir nekvaršindavai man galvos su jais. Teisingai, kam moterį užkrauti nereikalingais rūpesčiais. :) Šiomis dienomis stipriai jaučiu, kad gyvenimas yra pasirinkimas. Visi mes gauname įvairiausių čia patirčių... ir malonių ir nelabai... tačiau galime pasirinkti su kuo tęsti gyvenimą ant ko jį statyti. Tačiau labai labai svarbu, visus momentus išgyventi pilnai ir po to paleisti, kad nesivilktų, kad neužpuliuotų. Tad tai ir darau dabar, po truputėlį laižausi žaizdas ir statau gyvenimą ant džiaugsmo. Vakar paskaičiau tavo susirašinėjimus su kitais žmonėmis ir įsikvėpiau. Tiek daug šviesumo tavo žinelėse, toks šiltas ir draugiškas. Tai ir aš taip. Dabar geriausia ką galiu padaryti, tai gyventi taikiai savo žemėje ir iš čia šviesti, mintis savo prižiūrėti, kad niekam ko blogo nenusiųsčiau. Šiandien po visų veiklų, nusprendžiau padrybsoti vaizduose. Pabandžiau įsijungti game of thrones, bet vien pamačius pirmuosius kadrus, pasidarė bloga. O anksčiau lyg žiūrėdavau ir nieko, o tau tai žiauriai nepatikdavo, o dar labiau nepatikdavo, kad aš žiūrėdavau... Na, dabar net aš nebegaliu žiūrėti... Tad pažiūrėjau Haulo pilį. Akys pasipuošė rasomis ir taip gera ir šilta viduj. Šiandien namuose jaučiausi kaip Sofi patekusi į Haulo pilį, nes ieškodama padangų patekau į tamsųjį kambariuką. O ten turtų... :):):) Avių kailiai, vamzdžiai ir medgaliai, medžiagos ir šiaip daug ko, ko net nemokėčiau įvardinti, padangos taip pat buvo ten. Po šio vizito, daržas atrodo gan lengvai įveikiamas, palyginus su visu tamsiojo kambariuko palikimu. :) nieko, su laiku įsisavinsiu :) Beje, raudonieji žieminiai obuoliai, nuo sėklinės obels - fantatiški. Nuostabus jos pirmasis derlius. O dabar apie kojų kaitinimą prieš miegą. Taigi, šiais vakarais, kojų kaitinimo seansas pailgėjo, kadangi dar ir rusų kalbą mokinuosi tuo pat metu. Atsitiko labai įdomus dalykas, ogi kaitinantis kojas maždaug apie trisdešimt minučių, kažkuriuo metu išmuša prakaitas, tiesiog pradedu lašėti. Labai maloni praktika. Toks jausmas, kad visi visi toksinai išeina. mm :) Šiandien tiek. Labanaktis, mylimuk. Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|