Labukas :)
Na štai, vakar vakare sugrįžau namo. Keliom dienom buvau išvykusi, prižiūrėjau seses ir brolį, važinėjau į Vilnių šuniškais reikalais. Juokingiausi šuniški reikalai, tai Taigos grožio procedūros. Taip, mūsų šuo yra vežiojamas po kirpyklas ir dantistus, kol šeimininkė panaši į tikrą kaimo moterėlę :))) na, ką dabar :)) Taigiukai taip pat važinėjo kartu, jiems reikėjo užsakyti pasus :) šaunuoliai mažyliai, išmoko važinėti be garsių cypimų. Šios kelios dienos ne namuose tikrai mane privertė susimąstyti. Na, ko man trenktis į tą Indiją, kai namučiuose taip gera... O kaip čia gera. Vakar grįžau namo ganėtinai vėlai, tačiau įžengus į namus iš karto atsirado energijos. Tad pasikūriau krosnelę, susinešiau gyvūnėlius. Šią naktį Cika, Taiga ir šuniukai miegojo susiglaudę. Vaizdelis širdį šildantis. Prieš tai buvau mokyklėlėje, kurioje buvo graži žibintų šventė. Tėveliai paruošė labai smagų spektaklį. Visą jį pražiūrėjau išsivėpusi iki ausų, man atrodo, kad ir praeitais metais su tokiu pat entuziazmu žiūrėjau. :) Vakar dienos suvokimai. Man pasidarė nelabai svarbu, kas ką apie mane sako. Ne visada taip bus, tačiau... vakar pamačiau, kaip dažnai, žmonės belenką šneka... Štai, kad ir draugiškai nusiteikęs mano atžvilgiu žmogus, gali leptelti apie mane iš savo suvokimo prizmės. Tuo tarpu klausytojas supras iš savo suvokimo galimybių... Tai kam man dar aiškintis ar gilintis, kas, ką apie mane... Koks skirtumas... Gyvenu geriausiai kaip moku, savo suvokimų galimybėse... Anksčiau man labai labai rūpėjo, kas apie mane ir kaip. O dabar, kažkaip stebiu kas vyksta ir viskas. Vaikai, štai kuo vaikai yra nuostabūs, jie nekariauja su aplinka. Žiūri didelėmis akimis ir gyvena. Taigi, aš taip pat visai nenoriu kariauti ir įrodinėti. Prisimenu, kaip po sunkesnių dienų svajodavome... sakydavome, kaip gera būtų būti visiems geru. Sudėtingas dabar pasaulis, labai sudėtingas. Taduk, šiąnakt ir vėl tave sapnavau. Sapnavau, kad stovėjai mano močiutės balkone. Balkonas antrame aukšte... Rankose laikei 3-4 metų berniuką. Žaidei su šiuo berniuku, o jam patiko, tu vaizdavai, kad jis yra lėktuvas ir atlikinėjai su juo įvairius manevrus. Tik kažkuriuo metu vienas sudėtingesnis manevras nepavyko ir berniukas išslydo tau iš rankų ir nukrito ant išbetonuoto grindinio. Tu perbalai, o aš bėgau žemyn gelbėti vaikelio. Vaikas jau buvo ant vyresnio vyro kelių, galvelė praskelta ir gal jau nebegyvas. Tau buvo labai liūdna, o aš jausmais nesibarsčiau, saugojau tave, kad tu savęs nesuvalgytum. Intensyvūs sapnai šiomis naktimis, o jausmas, kad mes kartu. Šiandien net vėl keista pasidarė, kad nėra tavęs... Ryte atsibudau rami. Šiandien tingumo diena. Leidžiu sau išsiilsėti be užpelkėjimų ir savigraužų. Patirtis rodo, kad gerai pailsėjus, gyvenimo kokybė pagerėja. Negalvoju apie tai, kiek visokių veiklų yra. Tiesiog mėgaujuosi :) Kai buvau pas sesutes ir brolį, vieną dieną buvau pavargusi po visos dienos Vilniuje. Iš miesto grįžau jau sutemus, vaikiukai taip pat grįžo iš mokyklos panašiu metu. Mes visi buvome šiek tiek nusikalę. Ne tik nusikalę, o ir išalkę. Lengvai tuo metu galėjau susinervinti, nes reikėjo susitvarkyti, pasigaminti valgyti ir t.t. Tačiau prisiminiau tave, tavo atsipalaidavimą, prisiminiau, kad visai man nebūtina visko tobulai atlikti ir pareigingai aprtarnauti namus. Reikia tartis ir pasidalinti pareigybėmis. Tad ramiai išreiškiau savo pamąstymus ir... visi kartu smagiai pasigaminom vakarienę, susitvarkėm, pažaidėm stalo žaidimą. Superiniai vaikai. Jie tiesiog labai labai geros širdies. Gražios naktelės, Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|