Vis susiduriu su žmonėmis, kurie idealizuoja mano ir Tado meilę. Lygina ją savomis, lygiuojasi ir svajoja taip pat mylėti... Tai va, šiandien noriu apie tai parašyti. Taip, mūsų santykiai klostėsi labai lengvai ir mes buvome labai panašūs, bet vis dėlto po trijų mėnesio būvimo kartu ir mano eilinio supsichavimo metu, kad namuose yra labai svarbi estetika, buvo iškeltas klausimas, ar mums pakeliui. Tiesa, to vieno karto ir užteko. Daugiau niekada klausimas nebuvo iškeltas, mano estetikos kaprizai sumažėjo, o Tado pastangos padidėjo. Esmė tokia, kad nebuvom mes tobuli ar labai pažengę. Turėjom savo minusų, ir kiek buvo anksčiau santykių, nei vieni neišsilaikė... Taigi... :) O štai būdami kartu atidavėm save vienas kitam ir visada vienas kitą keldavom. Visada jaučiausi esanti pati gražiausia ir geriausia jo akyse. O man, net nekildavo klausimas, štai, dievas jis vaikščiojantis ant žemės. Ir vietoj to, kad aiškintumėm vienas kitam ko mums vienam iš kito reikia, tiesiog atiduodavom visą save. Kai žiūri į žmogų mylinčiomis akimis, tada jis atsiskleidžia ir užauga. Moterys, žiūrėkit į savo vyrus mylinčiomis akimis ir užauginkit jiems sparnus. Manęs pavyzdžiui visiškai nemotyvuoja kritika, neturiu aš kario gyslelės. Tad ir vyro nekritikuoju. Tiesa, jei jums santykyje kažkas netinka, tai būtina išsakyti, tiesiog reikia sulaukti tinkamo momento (važiuojant mašina tokių dalykų daryti tiesiog negalima). Būti tyliom pelytėm po šluota ir apsimesti, kad viskas gerai, kai taip nėra, uždaro santykį. Būti reikia nuoširdžiai ir mylinčiai. Na, paskaitykit jūs "Anastasiją", kur nuostabi moteris įsimylį, na kaip čia švelniai pasakius, nevykėlį. O meilės energija mistiška, vaikšto kaip nori ir atsitinka su ja tokie dalykai. Ir ką? Ši nuostabi, stipri moteris ir toliau augina savo meilę, neišrašydama jokio čekio. Myli, nes myli ir dovanoji savo meilę. O visatos dėsniai sukasi savo ritmu ir viskas susidėlioja. Noriu palinkėti, niekada neprarasti vilties išlaikyti šeimą, mylėti savo vyrą ir auginti jam sparnus. Mylėkite be saugiklių, kad galite būti įžeista, išnaudota ar dar kaip... Mylėkite ir saugokite meilę. Ji kaip naujas šeimos narys, kuriuo labai reikia rūpintis ir kuris viskam suteikia prasmę. O vaikai, tai dviejų žmonių meilės materiali forma. Na, bet čia jau kita tema. :)
Nežinau ar būna gyvenime tobuli atitikmenys, kur viskas klojasi super lengvai. Bet žinau, kad galima pasirinkti žmogų, galima susituokti ir pasirinkti eiti per gyvenimą kartu. Galima sąmoningai auginti meilę ir būti drąsiu. Tiesiog svarbu eiti kartu. Kai žmonės visą dieną praleidžia darbe, atskiruose pasauliuose ir susitinka tik vakarais, sakyčiau, labai gerai jei dar nesusipyksta, juk tada ir vėl reikia iš naujo susiderinti atvykus iš skirtingų pasaulių... O kuo mažiau laiko praleidi atskirai, tuo mažiau ir derintis reikia. Bendros praktikos yra labai geras dalykas :) O dabar viską pamirškit ką skaitėt. Gyvenime reikia vadovautis tik savo galva ir prisiimti už tai atsakomybę :) :) :)
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|