Laba :) Viena bičių šeima išgyveno, apsimiegojusi bitelė mus (mane, Ievą ir Rapolą) pasitiko prie avilio. Pirmoji šeima, kuri peržiemojo. Džiaugsmas. Ši savaitė skirta statyboms ir kūrybai. Važiavom su Melkio delegacija aplankyti kanapinės statybos objektų, o šiandien aplankiau Fredį, su kuriuo sudėliojome Gamtos terapijos namelio planą. Dabar aiškesni praktiniai aspektai ir jau galima po truputį pradėti :) Štai dar vienas žmogelis atvažiuos balandžio mėnesio gale. Jei viskas vyks taip kaip dėliojasi, balandis bus pilnas. Tačau praktika rodo, kad būna visaip :) Laukiu statybų, žmonių, daržų. Rytoj nusimato mulčiavimo diena. Beje, eketė vis dar neįsileidžia, tačiau prieš kelias dienas sudalyvavau su tėčiu rytiniame mokyklos bėgime, kurio metu išsimaudėm pilnai. Pagaliau grįžau į Lietuvą :) Gervės aplinkui klykauja. Vakar Luna pas mane svečiavosi. Vakaruose matėm dvi stirnas, rytuose dvi gerves. O ankstų rytą kleve genys tvarkėsi. Šiandieninis saulėlydis horizontą nudažė oranžine ir žalia spalva. Naktis giedra, galima žvaigždynus stebėti, o žmonės aplink labai mieli ir šilti. Kaip čia pasakius, širdyje tiesiog labai gera, lengva. Neįsileidžiu liūdnų minčių, tiesiog stengiuosi džiaugtis ir būti ramybėje. Pozityvus mąstymas :) ir apie tave nemąstau, beveik visai negalvoju apie tave. Jaučiu tave savyje, savo gyvenimo būde, pasirinkimuose, reakcijose, problemų sprendime, lengvume. Tiesiog... aš esu tu... Turbūt visi mes esame vienis, tik šiek tiek atitolę, o štai su tavimi buvome susilieję. Pavargau šiandien po apsilankymo pas Fredį. Daug išmokau apie statybas, o dabar virškinu, virškinu. Toks jausmas, kad galva atsijungė :) Prieš išvažiuojant į Indiją Liepa padovanojo atvirutę ant kurios buvo parašytas palinkėjimas "Linkiu tau surasti savo sielos žmogų" :) Ir aš sau to linkiu, jau labai linkiu :) Kelionėje sutikau tokią rusę, kuri prieš 15 metų prarado savo mylimąjį, jį sašaudė. Sutikau indę, kuri būdama 30metų ir su 5metų sūneliu prarado vyrą, ji daugiau neištekėjo. Sutikau izraelietį, kuriam 70 metų, būdamas 60 jis pamilo vyrą ir dabar gyvena kartu su savo vyru, buvusia žmona ir šeštadieniais pas juos svečiuojasi vaikai. Sutikau indą, kuris turi dvi žmonas. Sutikau irakietį - australą, kuris turi didelę širdį, tačiau nenori santuokos. Sutikau amerikietį, kuris išbandė visokius atvirus santykus ir dabar sako, kad poligamija, tai poliagonija... Sutikau draugę, kuri pasinėrė į santuoką ir meilę. Sutikau anglę, kuri visą gyvenimą pradirbo ligoninėse, kuri pripasakojo tokių istorijų, kad ją turėjau stabdyti, nes mano širdis plyšo iš skausmo. Šios moters sveikata sugriuvusi ir ji niekada neištekėjo... Sutikau daug istorijų tarp kurių mano istorija buvo tik dar viena istorija. Indijoje pasijutau niekuo neišskirtinė. Tai buvo labai malonus jausmas. Visi mes tiek pat svarbūs. Nors vakarietiškoje kultūroje mes kaip individai norime būti ypatingi. Prisižiūrime Harių Poterių ir galvojame, kad esame išrinktieji. O visi esame vienodai svarbūs, vienodai dieviški... Skirtumas tik kiek sau leidžiame būti laisvais ir sąmoningais savo pasirinkimuose. Kiek leidžiame kultūriniams rėmams save supresuoti, o kiek leidžiame savęs paklausti ar tikrai tai svarbu? O kas iš tiesų yra svarbu? Bandau prisijaukinti tylą. Baisiai kartais sunku būna neveikti... Neveikti, dar kažkaip, bet neplanuoti... didžiulis iššūkis. Atsisėdau štai kartą pavėsinėje ir žiūriu į gamtą. Suprantu, kad tiek ir užtenka, kad būčiau laiminga. Tiesiog jausti gamtą ir gamta, girdėti ir būti jos dalimi. Tyloje, ramybėje, džiaugsme, balanse. (čia dabartiniam etape taip, šiaip dar kelių dalykų labai norėčiau :) ) "Vienintelis skirtumas tarp manęs ir jūsų yra tai, kad aš žinau, kad manyje yra dieviškumas, o jūs to dar nežinote" Sai Baba Būnant Aurovilyje sudalyvavau keliuose šokių užsiėmimuose. Dažniausiai šokant mano kūne užsidega ugnis, šoku energingai ir atiduodu visą save, tačiau šį kartą išsikėliau sau naują tikslą - girdėti save, savo kūną. Girdėti ko mano kūnas nori, nesistengiau šokti gražiai, kartais net klausydavausi labiau savo kūno nei muzikos. Šis mano eksperimentas buvo labai pavykęs. Per įsiklausymą savęs, sukūriau kelias nuostabias draugystes šokių aikštelėje. Ne per ekstravertiška kontaktą, o per vidinį būvį, mano šokis susitiko su kito šokiu. Taip ir gyvenime, jei gyveni nuoširdžiai, atvirai, įsiklausydamas į save, susilieji su kitais pasauliais, kuriuos pats prisikvietei. Ir visai nebūtina lakstyti akis išdegus, svarbu išmokti klausytis, nurimti, kad kai kitas gyvenimas prisiartins, galėtum išgirsti. Labos, Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|