Remontai ir toliau vyksta, o su jais ir didžiulis noras atsikratyti visais nenaudojamais daiktais, kuriuos "gal kažkada, kai...". Tad, kai tik pagalvoju, kad gal kažkada, tai ir padedu į kruvą "išboginti". Taip norisi suteikti sau daugiau erdvės nuo visų daiktų. Tadas buvo kitoks, jis kaupdavo ir panaudodavo kur nors, o man nėra erdvės mąstyti, kai tiek daiktų. Mama taip užaugino, pirma susitvarkyti reikėdavo kambarį, o tada jau galėdavau ką nors daryti. O tvarkytis aš nelabai mėgstu, tad man geriausias sprendimas - mažiau daiktų, tada mažiau tvarkytis reikia. Kaip vieno draugo močiutė pasakė seneliui: "Mažiau daiktų turėsi - laimingesnis būsi". Tai ir man galioja, man reikia to, ko reikia, o visa kita tik svoris, o juk taip norisi lengvumo. Lengvumo ir žiūrėti į žvaigždes ir šokti. O šoku kiekvieną dieną, tiksliau naktį. Gera, kai atostogos, dabar tiek daug juokiuosi ir džiūgauju ramiai. Štai nematyta gėlė sužydėjo, rytinė sraigė ant lango šliaužė, po lietaus išlindo šilta saulė ir kaip tais vasariškai gaivu ir lengva, vaikystę primena, kai nieko nereikėjo daryti, o tiek daug norėjosi.
Tačiau, noriu sugrįžti prie daiktų. Vidinis noras, tai išmesti beveik viską, tačiau tai nėra taip paprasta, o kur juos visus dėti, kad būtų vėl kaip panaudoti, o ne tiesiai į sąvartyną keliautų. O kiek iš jų nešiojasi kokį prisiminimą, kurį dažniausiai sunkiau paleisti, nei patį daiktą. Rūšiavimas, šitas "plastikas", kitas "metalas", trečias "džiuginantis prisiminimas", "svarbi patirtis", penktas "ne, kiek tu laikysies praeities", "o gal ateitis?", "o jeigu pamiršiu". Bogint viską lauk! Bet ar tai nereiškia, kad nevertinu to, kas buvo? Vertinu ir tai kas tikrai svarbu prisiminsiu. Štai, skaitau Jungo autobiografiją, skaitant jo prisiminimus, prisimenu savuosius, tad gal jau paleisk tą sijoną. Ir tada valandą stoviu Mados angare ir jaudinuosi, kad tik tą sijoną priimtų ir kas panaudotų, o ne į šiukšliadėžę. Facebookas taip pat puikiai pasitarnauja naujų namų daikteliams beieškant. Tad natūralaus pluošto drabužius ne tik maloniau nešioti, bet ir sumulčiuoti galima, o tai yra labai gerai, tik siūlai dažniausiai plastmasiniai, o natūralių siūlų reikia paieškoti. Bet darau geriausią ką galiu, tiek kiek aprėpiu. Taip, kai prasidėjo atostogos, pirma mintis buvo, kaip efektyviai išnaudoti laiką. Atremontuoti namą, paruošti malkas, pastatyti malkinę, pastatyti gamtos terapijos namelio stogą. Tad susirašiau savaites, išsidėliojau darbus, kaip priklauso, gerai įsitempiau ir tada supratau... Taigi, Milda, ką tu darai??? Mėgaukis gyvenimu, veik nes nori, nes gera veikti. Kiek padarysi - tiek bus gerai. Ir ne iki atostogų pabaigos skaičiuok, o gyvenimą skaičiuok. Tad nusiėmiau naštą nuo pečių ir atsipalaidavau ir priėmiau tylą, o su ja gera, štai vaikštau po pievas ir GERA. Tai va, dabar pasidarau, tik tai, kas tikrai svarbiausia, o kas taip vidutiniškai, tai ateis laikas ir bus, užtat turiu laiko kūrybai, rašymui, filmukams, šokiams ir žirnių valgymui, ir saulės grožėjimuisi. Ak, kaip gera gyventi. Nusprendžiau, kad kitais metais taip pat šiek tiek mažiau dirbsiu. Nėr čia ko! O tai po labai intensyvių mokslo metų reikia labai daug laiko atsigauti, numesti prikauptas įtampas ir sugrįžti į geresnius įpročius :D Tiesiog sutikau vieną pažįstamą iš vaikystės, štai jai trisdešimt metų suėjo praeitą savaitgalį. Ir pasakojo ji man kiek ji daug dirba, o nori šeimos, vaikų. Aaa, žiūrėjau į ją ir save pamačiau. Ir ne, aš daugiau nenoriu sakyti su beviltiškumu ar pasididžiavimu, kad aš labai daug dirbu. Aš noriu sakyti, kad aš gyvenu taip kaip noriu. Ir jei norėsiu dirbti daug, taip ir bus, bet greičiausiai ne. Man vis reikia visai nemažai laiko pasibūti sodyboje vienai, o ne mokykloje. Reikia laiko kūrybai, tylai ir svajonėms. O veikti man patinka labai ir kai pabūnu tyloje pilna nuostabių minčių ir idėjų galvoje gimsta, bei noro veikti, bet tam reikia sustoti. Tačiau su mokykla yra tokia slidi vieta, kad joje daug žmonių, daug fainų žmonių su kuriais gera būti ir kurti kartu. Su kuriais tikiu, kad kuriu šiek tiek geresnį pasaulį ir tada oi oi oi, kiek galima dėl to geresnio pasaulio padaryti ir savo limitų nepajusti. O tai labai slidu, geresnis pasaulis yra tada, kai gerai save jauti ir sugebi pirmiausia savimi gerai pasirūpinti... Pamiegoti, pavalgyti, pamatyti rytinę saulę. Na, užteks, gražios ir ramios nakties :)
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|