Labas, Tadai,
Šiandien Kalėdos. Užsikrėčiau mažumėle Kalėdinėm nuotaikom ir vaikų laukimo, niekaip kitaip negaliu paaiškinti naktinės nemigos. Tad anksti sėdau į mašiną ir važiavau pas tėvelius. Štai tada atsitiko tikras Kalėdinis stebuklas. Visi dar gulėjo lovose ir audė rytinį sapną, tik močiutė jau zujo apačioje. Taigi, pasikabinau striukę ir nulėkiau į tėvų inkilą. Įžengiau džiaugsmingai juos budindama. O vėliau pradėjau spirgėti, nes labai norėjau mamai įteikti drabužėlį, kurį jau mėnesį laiko ruošiau. Tad gavusi jų sutikimą atnešiau dovaną, o inkilas dar labiau sušvito mūsų džiaugsmais. Kodėl tai buvo didelis stebuklas? Nes praeitą kartą, kai taip anksti įlėkiau į inkilą buvo tas rytas po tavo iškeliavimo. Tai buvo siaubingas rytas. O šiandien tarsi nuprausėm tą sunkumą nuo inkilo. Pabuvau pas tėvus keletą valandų per ilgai, tad grįžusi namo vėl turėjau savęs paieškoti. Tai niekis. Viskas gerai. Pragulėjau lovoje, prisivalgiau močiutės darytų burokėlių salotų, pradėjau ruoštis studijoms ir susidėliojau ateinančių dienų planus. Nusprendžiau Indijoje pabūti sėslesne. Užteks man centrinės dalies pilnai ir mažiau keliavimo. Dar labai sunkiai pakeliu per didelius bendravimo kiekius ir keliavimus. Svarstau kaip čia reikės tokiam iššūkiui pasiruošti. Jaučiuosi kaip Konradas, prisimenu, kai jam būdavo per daug žmonių ir veiklų, jis susisukdavo lovoje į kamuoliuką ir skaitydavo arba filmą žiūrėdavo. Bet vakar, vakar padariau du didelius darbus, pagaliau sutvarkiau mašiną, įsidėjau naujus kilimėlius, tai ką tu, malonumas dabar važiuoti. Taip pat pabaigiau mamai drabužėlį siūti ir puošti. Tai va, du dideli ir svarbūs darbeliai atlikti. Šiąnakt miegosiu viduje. Apleidau savo gamtines praktikas... Taip ir gaunasi, tvarkau visokius technokratinius reikalus (taip, technokratiniame pasaulyje vis reikia tvarkytis, štai mokėčiau gyventi miške, nei dulkių jokių nereikėtų valyti, nei siurbti, tik stebėti debesis ir mintimis kurti. tėtis mano vis sakydavo, kad aš labai mėgstu tvarkytis, nes labai greitai sugebėdavau viską sukuisti :) ) ir nebelieka laiko ar jėgų gamtai. Tik džiaugiuos, kai reikia atsinešti malkų ar vandens. :) Nieko, šiaip visai gerai gyvenu, viskam savo laikas. O aš nemoku šimto darbų vienu metu... Tad ateinančios dienos bus studijoms, o paskui prasidės gimtadieniai ir Konradas atvažiuos į svečius. Beje, šiandien iš Anikos gavau jos darytą sapnų gaudyklę. Gera Anika, kartais, kai susigėstu savo skausmo, pagalvoju apie ją, ką ji sakytų. Žinau, kad ji tada mane paglostytų ir palaikytų mano skausmą. Tada nurimstu ir gėda pranyksta... Praeitą savaitę galvojau apie tavo mamą, apie jos skausmą. Didelis jos skausmas, tik ne visada ji jį rodo. Šiandien radau kelias tavo pasines nuotraukas, kuriose tu labai į mamą panašus, nors šiaip į tėtį buvai labai panašus... Taduk, o apie tave šiandien ir vakar daug mąsčiau. Mąsčiau apie tai, kiek daug turėjai praeiti, ieškoti, kol radai savo saulės spindulėlį, kol radai kuo spindėti. Žaviuosi tavimi, įkvėpi mane būti geresne, atsipalaiduoti ir grožėtis aplinka. Tadai :) užsimerkiu ir matau tavo švytėjimą, saulės nubalintus plaukus, ir mėlynas, kaip vasaros dangus, akis, įrėmintas juoko raukšlelėse. Mano rankos vis dar prisimena, ką reiškia laikyti tavo veidą delnuose, tavo odos jausmą, tavo nosies išlinkimą... Myliu, Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|