Labas, Tadai, Šiandienos rytas buvo ne toks, kokį buvau suplanavus... Vakar nuėjau paryčiais miegoti, tiksliau apie penktą valandą. Ketvirtą valandą dar šokau priešais veidrodį ir judinau energijas, po šokių skaičiau knygą. Kažkokia nesąmonė, visai išsimušiau iš ritmo. O Taiga sloguoja, tad naktimis miegu su ja, apgaubiu ją savo dėmesiu ir šiluma. Taigi, ryte, planavau atsikelti anksčiau, pasigaminti kokteilį ir t.t. O po visų rytinių džiaugsmų važiuoti pas brolį ir seses ir juos nuvežti į Kalėdinę mugę. Na, viskas susiklostė kiek kitaip nei planavau. Atsibudau nuo mamos skambučio, kai ji paklausė, kodėl aš tokia rami, atsakiau, kad dar miegu. "Kaip tai miegi? Juk už penkiolikos minučių turi paimti vaikus. " Oi... Jau seniai taip nebuvo, kad vėluočiau... Tad pradėjau skubintis, tačiau mama perspėjo, kad važiuočiau ramiai, kelias šiandien labai slidus. Taigi kėliausi ir bandžiau susigaudyti erdvėje. Be galo keistas jausmas, bandau susigaudyti, o fiziškai tiesiog judu iš vieno kampo į kitą ir bandau susiruošti. Neaiškiomis priemonėmis per penkioliką minučių sugebėjau susiruošti, prisiminti paimti Daumilo dainynėlius ir Jūratei knygas, kurias norėjo pasiskolinti. Stasyčiukai jau laukė, be priekaištų, nors vėlavau pusvalandį. Jie tiesiog džiaugėsi, kad atvažiavau, klausė ar nevėluojam ir dalinosi savo entuziazmu muge. Aš taip pat šios mugės labai laukiau, praeitais metais joje pripirkome visokių mielų dovanėlių artimiesiems... Šiemet taip pat padariau. Gerokai viršijau numatytą normą, bet gera čia pirkti, kai viskas rankų darbo ir mielų žmonių kūrybos. Reikėtų pridurti, kad po šios mugės buvau visiškoje ekstazėje. Važiuojant namo maždaug tokios mintys skrajojo. "O koks nuostabus tas žmogus, o štai tas koks fainas, o kaip gera, kai galima taip atvirai bendrauti apie viską, kai nereikia plepalų, o viskas tikra tikra ir šilta šilta, o kaip ten buvo nerealiai, o dainos, o maistas, o žvilgsniai, o burtai, o apsikabinimai, aaa..." Prisimenu praeitais metais važiuodami namo po mugės taip pat labai buvome patenkinti. Kaip gera būti apsupty nuostabių žmonių. O nuostabūs dėl to, kad tikri. Taigi, ekstazė. Įsukus į savo žvyrkelį šiek tiek išsigandau, dabar ekstazė, o tai kas po to bus. Su kraštutinumais visada šiek tiek pavojinga turėti reikalų. Tačiau pasaulis padeda ir rūpinasi, o tiksliau, geri yra draugai, tad pašto dėžutėje radau laišką iš Anikos. Laišką pilną meilės ir rūpesčio. Ašaros pradėjo tekėti upeliais ir sugrįžau ant žemės. Dabar krosnyje traška ugnelė, o aš kuriu planus kaip sugrįžti į padoresnį miego ritmą. Trumpai dar noriu pasidžiaugti savo sese Liepa, kuri mugei nunėrė nuostabius pliušinius meškiukus. Na gerai, gal čia ir ne visai trumpai gausis. Taigi prieš keletą savaičių Liepa pradėjo nerti meškiuką, jai jis puikiai pavyko ir ji norėjo jį parduoti mugėje. Tačiau jaunesnioji sesutė - Ūla (Ūlai 9m., o Liepai 10m.) labai labai norėjo šio meškučio. Ji to garsiai labai neišsakė, tačiau jos žvilgsnis buvo labai iškalbingas. Kai Liepa sprendė dilemą, kokia šio meškučio kaina turėtų būti, ji svarstė apie penkis eurus, tuo tarpu Ūlytė pasidalino savo mintimis: "Liepa, tu juk tiek daug darbi įdėjai į šį meškutį, keturias dienas dirbai. Aš, manau, kad jis galėtų kainuoti 10 eurų..." Liepa sutiko, tačiau šis meškutis į mugę nenukeliavo. Liepa jį padovanojo Ūlai, o Ūla negalėjo atsidžiaugti. Tuo tarpu mes, suaugėliai, viduje tirpom iš džiaugsmo, kokie subtilūs ir empatiški šie vaikai. Mamos tirpimas tęsėsi truputėlį ilgiau, ji visą savaitę nėrė kartu su Liepa meškučius mugei. Žinoma, mugėje septyni Liepos meškučiai iškeliavo pas naujus šeimininkus akimirksniu. O didžiąją dalį uždirbtų pinigų vaikai nusprendė paaukoti naujos mokyklos statybai, o už mažesniąją užsidirbtų pinigų dalį nusipirko sau visokių žaisliukų ir mamai visokiausių dovanų pripirko. Nei aš, nei tėvai visiškai nesikišom į pardavimus ar finansinius reikalus. Dienos pabaigoje jie turėjo nulį eurų, buvo pripildyti nuostabių emocijų ir pakylėtai patenkinti. O mes, vyresnės kartos žmonės, lydėmės ir graudinomės, kaip nuostabu, kad prie mūsų auga šie nuostabūs žmonės. Taduli, aš tave labai myliu, dabar keliausiu pas Karaliūnus į pirtį, o naktį gal tave susapnuosiu. Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|