Sveikas, mano mielasis,
Sausmedžiai jau vaišina uogomis ir bijūnai žydi, ąžuolas visas pasipuošęs lapais ir įgavęs pagreitį augti. O aš štai praleidau vakarą ant liepto besigrožėdama paaugusiais medžiais, plaukiojančiais karosais, geriančiomis bitėmis, besileidžiančia saule ir mėlynu dangumi. Kažkaip žiūriu į žemelę ir džiaugiuosi gaisrenėmis, kurių pavadinimą tavo dėka žinau. Ir taip jaučiuosi, kad tavo akimis į žemę žiūriu ir kartais visai be kančios elemento gaunasi pagalvoti apie tave, o tik su džiaugsmu ir tada kartais išeina lengvai pasvajoti kaip kitas vyras mane rankomis apglėbs ir laikys kaip savo. Ir besimaudydama vandeny ir plūduriuodama bei žiūrėdama į dangų prisimenu kaip tu mūsų paskutinį vakarą maudeisi besileidžiančios saulės šviesoje. Jau pradėjau jausti, kad gyvenimas ir be tavęs gali būti ir kad dar daug gražių metų manęs laukia šioje nuostabioje žemėje. Taduli... Myliu tave ir saugau tavo dovanas, pamokas, džiaugsmus ir žemę. Tu toks tyras, bijūnais kvepiantis, Tu toks stiprus, ąžuolo lapais apaugęs, Tu toks mylimas, kaip pavasario saulė. Esi, kiekviename įkvėpime... Mano žingsniai, tavo išmindžiotais takais. Širdies plakimas, tavo kurtomis dainomis. Aš tavo pažadinta žemė, Tu mano mėlynakis vaikis. Na, jau kelintos atstogos taip prasideda, sustoju, pripildau plaučius mūsų žemės kvapo ir ašaros plauna akis ir veidą. Pilna gyvume ir drąsi pasirinkimuose. Taduk, myliu tave. Myliu tave. Ačiū, kad saugai.
1 Comment
Jurga Bliss
6/11/2019 01:39:01 am
Ačiū, Milda, už tavo pasidalinimus. Taip jautriai ir teisingai apie pagarbą savo liūdesiui ❤ Jaučiu tave. Apkabinu stipriai ❤
Reply
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|