Vis mažiau norisi kalbėti apie jausmus ir vis labiau pasinerti veiklose. Štai vakar bitės apsiskraidžiojo, dūzgė, kalbino ir man suteikė įkvėpimą ir toliau tęsti tavo projektą, ieškoti būdų kaip joms padėti ir atstatyti. Taip pat Gamtos terapijos projektas po truputį po truputį juda į priekį.
O dabar šiek tiek apie jausmus :) :) :) bijojau, labai bijojau tave paleisti, nes bijojau, kad pamiršiu, kad nebeliks tavęs, o su tavimi ir manęs. Tačiau, kai tai įvyko, kai paleidau, tu tik išėjai keliauti savo kelionės, niekur nedingai... Tiesiog patapai draugu, broliu, artimuoju... O iš kitos pusės, vis tiek esi manyje. Kaip čia aiškiai išsireiškus? tiesiog mums būnant kartu įvyko visiškas susiliejimas ir tapome vieniu, tad nors tavęs fiziškai gal ir nėra, bet manyje gyvuoji tu. Aš pasikeičiau mums būnant kartu ir tapau mumis, tad ir toliau esu tas junginys. Sunku perduoti žodžiais kaip čia viskas tiksliai įvyko, bet viskas labai gerai. :) Kartais vis dar atsiranda didelis troškimas būti mylima ir taip labai norisi, kad vyras apkabintų, paklaustų kaip jaučiuosi. Na, bet ką dabar :) telieka pasitikėti gyvenimu ir stebėti, viena dieną kitas mylimasis ateis, apkabins ir susilies. O kai taip pasitikiu, tai ir ramu. Dabar įsikvėpiu veiklomis ir džiaugiuosi. Būna rytais prisvajoju vyrą, meilę ir vaikų, o po to taip ramiai po žemės skambesius pasileidžiu. Nežinau, koks čia teisingiausias būdas... Kartais stebiu ar ne per daug neužspaudžiu savęs, ar viskas gerai, kad neleidžiu sau savęs gailėti dėl praeities įvykių... Mažais žingsneliais, stebint etapus po truputį dėliojasi. Prieš savaitę su Rima pastebėjome gaisrą netoli nuo Melkio, tad suskubome padėti. Daug jausmų kilo važiuojant link vietos, ne tiek minčių įtampos, o kūno... širdis įsitempė, krūtinės lasta pradėjo virpėti... Mums privažiavus ugnis buvo užgesinta ir jokių nukentėjusių nebuvo, tik žolė nudegusi... Tai sužinojus, norėjosi ir verkti ir juoktis ir didis chaosas atsibudo. Kartais taip būna, šį penktadienį taip pat labai moteriška pasijutau, emocijos keitėsi kas valandą ir labai džiaugiausi, kai atėjo dienos pabaiga. Ir ne, tai nebuvo moteriškų dienų įtaką, gal pilnaties ar šiaip visuotinio nukvakimo :D Taigi, tiek apie jausmus. Manau, kad dabar labiau persikelsiu į https://ridvoniskiai.weebly.com/ kur bus galima sekti "Gamtos terapijos" namelio augimą, bei kelminės bitininkystės procesus. Visi, norintys prisidėti prie šių projektų, eate labai laukiami. Gražaus ir šilto pavasario :) :) :) Milda
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|