Rankose laikiau dievą, glosčiau jo plaukus ir kiekvieną dieną meilės pripildytu žvilgsniu jis glostė mano judesius. Kiekvieną mano juoką, ašarą, užuolaidų plėšymą ir skrydį jis laimino savimi. Ir jei aš kada nors įkvėpsiu kitą žmogų jaustis tokiu mylimu, kokia jaučiausi su tavimi... Tai gali būti ir gyvenimo prasmė. Ar sakiau tau ačiū už tai, kad įkvepi mane gyventi... be saugiklių, dogmų, baimių. Atvira širdim drąsiai keliaut per žemę. Myliu tave, Taduk, ačiū, kad leidai prie tavęs prisiliesti ir nuspalvinai mano gyvenimą gražiausiomis spalvomis.
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|