Labas rytas, Tadai,
Kiek daug aš tau turiu papasakoti :) Šiąnakt buvo pirmoji naktis, kurios metu buvau vienintelis žmogus mūsų žemėje. Man buvo gera ir ramu būti pavėsinėje, žiūrėti žvaigždes, stebėti paukščių taką. Tik vėl negalėjau surasti Mažųjų Grįžulo Ratų... Ir vienaip žiūrėjau ir kitaip... Šiaurinę žvaigždę suradau lengvai, tačiau... Šiandien, jei dangus bus giedras vėl bandysiu. Vakar įsigijau karučiui naują kaučiukinę padangą ir netgi pati pakeičiau viską. Įsitikinau, kad tas karutis be padangos tikrai yra mūsų gerasis karutis, tik padanga ir rankenos sudegusios... Vėliau vakare Vaida vežiojo Kernių šiuo karučiu. Vakar aš taip pat atsidariau banko sąskaitą. Pradedu po truputėlį tvarkytis savo technokratinio pasaulio dalį. Grįžinėjant namo sutikau Liudą, tad žemėje išgėrėm arbatos. Jam išvykus pasodinau dar kelis augalus. Atsirado daugiau egzotikos mūsų žemėje :) Laikykis. Taigi, pas mus dabar auga himalajinis beržas, korėjinis klevas, rožė ir baltas viržis. O po to, po to pradėjome kūrenti laužą iš pirtelės liekanų. Tai dabar ir toliau kurenu laužą. Šiandien gal net pabandysiu elektrinį pjūklą įkurti ir supjaustyti didžiausius rąstus. Taduk, šiandien ryte radau du prisirpusius pomidorus šiltnamyje, tai suteikė man laimės pojūtį. O nuėjusi į daržą radau sužydėjusiu tupinamburumbus (topinambus) ir jau kelis sunokusius žirniukus naujojoje lysvėje. Žirniukai skanūs, tačiau tie mūsiškiai skanesni :) Beje, kurių sėklų tikrai užteks kitiems metams. Džiugu, nes buvo daug žmonių mūsų žemėje, o štai sėklų liko :) Taip pat šiandien dar vieną dalykėlį atradau. Mūsų baltųjų serbentų krūme yra vapsvų lizdas. Skyniau serbentus kokteiliui ir atradau jį. Taip apsidžiaugiau, tačiau mano laimė netruko ilgai, nes sargybinės pradėjo pulti, tad nešiau kudašių. Teko pasitenkinti obluoliais, dilgelėmis ir tavo maltomis kanapėmis. Taduk, jaučiuosi kaip namas be pamatų. Jaučiu palaimą, kai dirbu mūsų žemėje, tačiau liūdesys labai gilus. Skauda. Verkiu. O vakar Jurgai beglostant mane, supratau, giliai pajutau, kad aš išties turiu labai daug. Aš turiu mūsų meilę, gal šiek tiek kitokią, tačiau gilią ir skaidrią, aš žinau ką reiškia gyventi palaimoje, žinau ką reiškia mylėti ir būti Dievo dukra, aš turiu mūsų meilės erdvę, mūsų medžius, pievą ir prūdą su tavo mylimomis žuvytėmis, kurios vakar naktį gaudė žvaigždes. Aš turiu nuostabią šeimą. Seneliai labai supratingi, palaikantys. Pasiilgau tavęs. Na, ir draugai, nuostabūs žmonės. Taduk, ar tu matei, kiek žmonių atvažiavo tavęs išlydėti? Vis mąstau, kad bendruomeniškumas labau svarbus. Per tavo išlydėtuves pajutau, kad bendruomeniškumo pas mus yra. Jau pirmadienio pavakarę atvažiavę žmonės pradėjo tvarkyti pirtelę, o per tavo gimtadienį ją pilnai išrinko, šiuklšles išvežė, šiaudus sumulčiavo. Liko tik sudeginti nuo pirties likusią medieną. Na ir šiaip, kiekvieną dieną mane kas nors aplanko... Pavargau, akys aplietos ašaromis, galva truputėlį svaigsta. Už valandėlės važiuosiu pas Eglę išglostymui. Mūsų namai šviesūs, man gera čia sugrįžt. O Taigutė vis apvalėja, puškuoja. Labai džiaugiuosi, kad greitai turėsime šuniukų. Tai dar viena prasmė. Oras niūrokas, užtat medžiai auga gerai. Myliu tave, Milda
2 Comments
Jurga
8/23/2017 03:04:40 am
Mildut,
Reply
Arvydas
8/24/2017 06:11:46 am
Nuostabūs Jūs abu. Tik nesiplėšyk labai su vyriškais darbais, tam yra draugai ir bendraminčiai. O Tu MOTERIM toliau būk, tame Tavo žavumas :). Nodėguliai, malkos, laidai... vyrų darbas, tik laiką ir orą pasiderinsim :)
Reply
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|