Esu megėja visokių savipagalbos praktikų: meditacija, gamta ir t.t. Taip pat man patinka tokio tipo knygos. Prieš maždaug metus dirbau su knyga "The artist's way", nuostabi knyga savo vidinio menininko pažadinimui, o dabar nusipirkau "Laimės dienoraštį", čia viskas kiek paprasčiau, bet... Prieš kelias dienas mano užduotis buvo užrašyti šildančius prisiminimus. Labai vengiau šios užduoties, kelias dienas tempiau, šiandien vėl žiūriu į tą puslapį ir paklausiau savęs, kodėl? Ir dabar jau žinau... Esmė paprasta, visi mano geriausi, šilčiausi prisiminimai susiję su Tadu. Taip tiesiog yra... Ir nenoriu jų užrašinėti, nes skauda. Jie labiausiai šildantys, bet tuo tarpu, jo nebėra. Galiausiai supratau kaip šiuo metu gyvenu... Vaikštau viena koja, nes nerandu aplinkoje daugiau tokios kokybės, kokią radau santuokoje. Manau, tai vidinė būsena, tiesiog dar, matyt, pilnai neišsiskaudėjau ir pilnai nepaleidau. Kas padeda, tai gamta, joje tikrai sugebu pilną palaimą pajusti. Šiandien mačiau suopį skraidantį virš daržų ir snigo šiandien nuostabiai gražiai. Taip pat šiandien iškūrenus visas trobos krosnis pabudo ne tik musės, bet ir drugeliai. Du gražuoliai sutūpė ant mano, obuoliais kvepiančiomis, rankų. Tad štai, tokia realija, tai yra mano didžiausi džiaugsmai šiomis dienomis. Būnant su vaikais ir mokyklos reikaluose taip pat jaučiuosi laiminga. Dažnai tiesiog palieku save ir būnu kituose, situacijose ir gyvenimuose. O dabar atostogos, tad sustojau ir... Gera suvokti, kad taip pat manęs vis dar tėra pusė, o kita pusė dar sveiksta ir gydosi. O aš taip vis noriu patikėti, kad jau išgyvenau, kad jau praėjau, bet pasirodo dar ne. Dar giluminiai audiniai nepaleidžia. Mažais žingsneliais, mažais žingsneliais užgims vėl nauja Milda. Ji turės visą kokybę savyje būti laiminga.
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
July 2020
|