Kai grįžus namo nepasitinka net tavo šešėlis,
Vasara keičiasi rudeniniu rūbu.... Gervės trimituoja, sklando ratu virš stogo, Tokia viena sugrįžtu žvyrkelio taku... Be žmonių... tik pilnomis rankomis gamtos.. Nugarą kuteną lietaus lašeliai, Liepsnelė vėl nuo šakos ant šakos. Gal persikai dar spės prisirpti... Dangau, leisk papasakot, kokia laiminga šiandien buvau. Obuolių pilnomis kišenėmis Įkvėpiau saulės raudonio... Išsimaudžius rudens rūko vonioj... Aš dar kartą mokinausi braidyti rasotoj pievoj, Naktimis skaičiuoti žvaigždes. Ilgesingai, stipriai ilgėtis to, Ko ilgisi vienatvėje širdis.
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
October 2020
|