Jei tik tu nurimtum...
Jei tik sugebėtum eiti tuo ramiu žingsniu, Kuriame kuždės tau tūkstančiai žvaigždžių... Jei tik tu pamirštum, tai kuo tu buvai... Ar galėtum tyliai, atvert naujai, tikrai? Jei tik tu nurimtum, Taip kaip žiemą nurimo beržai... Taip kaip prūdas užmigo... Nustojo kalbėtis krankliai... Ar galėtum tyliai išgirsti, kas yra giliai? Jei tik tu nurimtum, Telefoną paliktum ir kompą išjungtum... Be muzikos, bereikalingų šnekų, Be žodžių, triukšmingų minčių. Ar galėtum tyliai, kur visi tampa vieniu? Jei tik tu nurimtum, Ar tau nebūtų baisu? Gal nesuprastum, ar vis dar kvėpuoji gyvu... O gal sapnas, gal tapai netikru... Ar galėtum tyliai pabūti dievu?
0 Comments
Oranžine, žalia nusidažė horizontas.
Dar ne paukšių takas, dar tik orionas. Jauniausioji sesuo pasislėpus, Vyriausioji kuria planą, kur čia ką padėjus. Čia padėsiu ačiū, už tave, gyvenimą... Kur dilgėlė žydėjo, kurapkos pupsėjo... Čia pasėju meilę, kuri paukščių taku pas tave atėjo... Čia bus laisvė, kurią visi mes kuriam, kurdami susipažįstam... Paleisdami pamirštam... Naują draugystę pinam... Visai nesvarbu kokiu keliu, Svarbu, kad atviru, iš širdies gelmių... Svarbu tvirtu, Tarp oriono ir horizonto... Čia aš esu tu... Tyla.
Imki. Čia visko yra su kaupu. Pavasario giesmės, atsiveriančių žemės akių. Imki. Apjuoski mane. Apsidžiaugęs žiogu. Bėgi pas mamą rytiniu džiaugsmu. Mylėki. Širdis įkvėps į tave visą pasaulį. Mylimas vyras kuždės Kaip ėjo pas tave per žvaigždes. Vienatvė. Tyla. Išgirski Dievą. Artimą draugą esantį šalia. Eiki ramiai. Neskubėki. Imki. Tyla. Imki manimi, lankstyki...
Aš niekuo neypatinga. Tokia pat lietinga Kaip beržyno rūbas.... Imki manimi, dainuoki... Skambėsim tais pačiais garsais. Kaip pirmasis sniegas, Bangos, vandenyno dugnas... Imki manimi, žadėki... Kurki svajones savim. Čia tu būsi ypatingas, Nes savimi įkvėpt gali... Imki manimi, sušuki, Mano saulės trys ir dešimt, Gėlynai barsto žiedus į kriaukles, Būkim čia, niekad nesitraukim! Pėdos apgaubtos auksu,
Akys atvertos saulės spindulių. Tylą įlendą į ausį, Širdy įsiliepsnoja, iškvepia kaitrumu. Tu mano laimė ir džiaugsmas. Tu mano namai. Taip gera tave liesti, jausti... Žvilgsniu išglostyti, išmyluoti... Ar nebuvo liūdna Tau buvo būti vienai? Tyliai po pusnynus čiuženti, Spygliais pasislėpus kvėpuoti. Tavo vienatvė mano, Mes čia šoksim drauge. Šermukšnių karoliais pasidabinusios, Amžinajam gausybių rate. |
Archives
October 2020
|