Krūtinėj buvo atsivėrusi ertmė juoda,
Kūnas ištirpo, manęs atrodo nebėra... Tik veriantis skausmas priverčia išgirst save... Nebegaliu daugiau, nenoriu būti čia... Kokia trapi būtis mana, atrodo dar šiek tiek... Kabinuos už artimųjų, už draugų. Be drovumo, tiesiog jaučiu, kitaip nebegaliu, Atidavus savo kūną, turiu galimybę išlikt... Miegas, sapnai... atgaunu jėgas, Tik svarbu būti žemėje savoj... Vandenio parsinešti išėjus jaučiu, Kad angelas sparnus uždėjęs, kužda švelniausius žodžius... Žingsniai palengvėja ir mintys pasidaro šviesios. Aš dar galiu, galiu ir noriu. Šiandien šoku sparnais apsijuosus, šypsausi, Tik tavęs baisiai ilgiuosi...
0 Comments
Ji tyliai sutraškėjo,
Plaukus kedeno virš akmenų. Medus keliavo jos kūnu, Po žeme pavirtęs gintaru juodu. Padėki galvą man ant kelių, Plaukais tau pasakosiu apie mus. Snaigėmis šukuosiu, Upeliais išvingiuosiu. Visu kūnų tave sušildyt noriu, Mintimis, krauju, svajonėm. Apkloti tave žemės lapais, Pripildyti akis žvaigždžių spinduliais. Gamtos akis šiek tiek neapsisprendus. Ji dar nežino ar jau užsimerkt ilgiau? Blakstienas pasipuošus jaunatim Vilioja šiaurės vėją. Neieškoki neaiškių prasmių, Pasigrožėkim tuo ką esame sukūrę. Žemė šiąnakt nusidažiusi baltai, Laukia šokių pėdsakų tarp ąžuolo ir liepos. Vienumoje svyruoja gluosnis,
Sujungia žemę ir dangų. Jo rankose supuojasi dainos, Ant pečių kėkštai burkuojasi. Žeme, aš tavo rankose supuosi. Pasitikiu ir atsiduodu. Susijungiu su dangumi, Širdimi visą apjuosiu. Aš dar niekad nežinojau, Kiek daug žmogus savyje sutalpinti gali. Kiek daug sukurti, Pakeisti, įkvėpti, sugriauti. Supame čia vienas kitą, Su daina, kartais nesupratimo gaidele... Aš supu tave, o tu mane. Ramiai linguojam gyvenimo tėkme. Namuose šiandien šilta, ramu.
Keli medžiai nulūžę po praeities audrų. Svarainiai štai šviečia, Putinai prieiti arčiau kviečia. Naktys šviesios, pilnatis pasislėpus už debesų. Mūsų žemėje žiemiškai jauku. Šernai sugrįžo į gimtuosius namus Tik kiaunės kankanais pasitinka rytus. Ašarų dar daug puošia skruostus, Atlaisvina širdį, virpina balsus. Toks naujas balansas, giliai ramus. Po truputėlį puošiu mūsų namus. |
Archives
October 2020
|