Aš tik moteris,
Promočiučių išaustomis suknelėmis vaikštau, Motinų supintais plaukais, Rudeniu papuoštais. Tik tėvelio akis gavus dovanų, Motulės balsu šneku, Skausmo vandenys teka manim, Lietaus ašaros plauna širdis. Supuoju saules, galaktikas, naktis, Viskas taip ryškiai šviečia, kai jaunatis. Mano broliai stato tiltus, Ant rankų neša į tikruosius namus. Viskas persipynę, Amžinoje visumoj apsiviję. Kur tu esu aš, ir vėl klausiu... Ar aš yra mano?
0 Comments
ar ištversiu dar šiek tiek,
kai širdis liejas išsiilgus nakties. kūnas virpa, kaip naktiniai drugiai, trankos į langus margi jų sparnai. tai kas aš, netelpa širdy, liejas, plečias, ieško kur skrist. virpa, virpa rugpjūčio naktis, rudeninės audros beldžia duris. sena oda byra kaip molis, ašaros tirpina, kuria kelius. rankos pasimetusios, neturi akių, renka dulkes, praleidžia pro pirštus. dar tyliai širdis perleidžia naktį dienai, iš krentančių lapų kuria sapnus. mano mažas pasaulis ieško krypties, mažos salelės, kur galės išsitiest. ar aš tik sentėvių aidas
atskriejęs iš praeities? prisotinta giminės karmos, kažkodėl patikėjus, kad yra "aš"? ar mes tik atspindžiai, projekcijos to, kas buvo viena? kažkur atsiskyrę, tiltelį pastatę, atsistoję kitame upės krante.. ašarom ašarom
rimo mano jūra šarašarom ššš ošia ašakos krante rašom rašom ar ša ar ra giliai giliai šašas ražos raižo raižo per galvą velkas aš aš aš šarka šra Išsinerti iš perfekcionisto odos,
Išsinerti reikia daug daug kartų, Kad šaltakraujis gyvis Vėl taptų žmogumi. Išsinerti iš iliuzijų... Reikia, Noriu, kitaip gyvent nebegaliu... Atskirti meilę nuo baimės Būti be galo vienišu. Pajust jos amžiną stebuklą. Pirmiausia išsinerti Iš ko tikėjai, kad esi. Įkvėpti pirmą kartą... Išnerti savimi |
Archives
October 2020
|