Tavo meilė - gyvena čia...
Ji glosto mane pietrytiniu vėju. Ji puošia mano suknelę varnalėšų pūkais. Mano veidu bėga ašaros, dėkoju, kad tu šalia... Aš jaučiu, jaučiu tuos paglostymus, Pėdų švelnius pakutenimus. Krykštauju iš džiaugsmo praeidama pro rykštenes, Kuriose darbuojasi šimtai bitelių. Mano meile, man taip gera Kai saulė šildo kūną Juk tai tu, tu šildai mano sielą Ir apgaubi viską ramybe... Baltuoju garniu šiandien atskridai Sužiūrėjai, suplasnojai, apdovanojai Ir ugnimi sutraškėjai -Širdele mano, tau bus viskas gerai Suimu visa tai į save, apkabinu Žengiu palengva, tvirtais žingsniais Mano širdis tava, ji saugo tavo meilę Ji čia, amžina, viską apgaubia
0 Comments
manyje telpam mes abu...
išmindžiojame naujus takus, sodiname naujus medžius, grožimės, koks gražus mudviejų dangus... aš tau dainuoju dainą, tu glostai mane vėju, šnibždu tau paslaptį į ausį, vandeny mane išliūliuoji... sapnuoju tau sapnus, apiberi mane žvaigždėmis. mylimasis mano, gyvenkim lengvai! manyje telpam mes abu... banguoju po rugpjūčio saule
tyvuliuoju švariais vandenimis kartais nugrimstu į dugną kartais braidau žvaigždėmis keliauju mažais žingsneliais jos visos devynios, gal dešimt užburtą taką nušviečia, paskęsta į mėlį o mėnuo gaudo saulę skambinu lapais, sodinu karklais renku sėklytes, rikiuoju svajas džiaugiuosi žvaigždei nukritus, sapnui pakilus aš čia, džiaugsme, kad mums abiem būtų gerai skrendu giliais vandenimis
naktį šoku su tavim širdis dainuoja, kartais rauda kas, kodėl niekas neklausia... vakare kalbuosi su tavim bandau išgirst menkiausią garsą vakar prūdo pakrašty kažkas burbuliavo kraštą stebiu medžius, žoles svajoju apie didelius daržus tave pajusti visame apkabinti, pabučiuoti truputėlį sustoti apsidairyt į vidų nebereikia bėgti, niekur skubėti tik sustoti ir apsižiūrėti... uostyti kvapus klausytis bičių stebėti paukščius jausti širdį... Mes esame dievai - sukūrę rojų žemėj.
Mūsų žingsniai, plaukai, šypsenos spindi erdvėj. Mūsų rankos išglosto, aprūpina gamtą. Mūsų balsas prikviečia užmigusią varną. Mes esame dievai - gyvenam tuo ką kuriam. Rytiniai vieversiai, naktinės varlės, geltonausiai žalčiai. Apkabinam savastim žvaigždes, priglaudžiam ausimi kankles. Stebim debesis plaukiančius į naujas keliones. Nereikia mums nei kitų dievų nei stabų, Mes turime tėvą ir mamą. Alsuodami vieningu ritmu, Sukuriam gražiausią mandalą... Mes esame dievai - kai randam viens kitą, Kai įžiebiam meilės eiles akyse. Paglostom, sušildom, šiek tiek nuraminam, Įgyvendinam kartu visas svajones... Ilgiuosi tavo besišypsančių akių,
Tavo žingsnių, užmojų plačių. Ilgiuosi to artumo Kurį turėjome abu. Progumoje šis vilkas kaukia, Kviečia mylimąjį atsiliept. O naktis tiktai nuščiūva, Ji negali atsikvėpt... Tipenu nepalikdama pėdų, Be norų, svajonių, be jokių miglų. Aš jaučiu širdim, matau išskrendančius paukščius. Paukščiais sumosavus galima pakilt... Nėra jokių derybų, apskritimų ar kampų. Tik tu ir aš plakantys vienu ritmu. Ant žemės, po žeme, dabar danguj. Tu ir aš gyvenam po klevu. Pabundu ramiai iš vienišos nakties,
Paglostau rasomis pasipuošusius voratinklius, Saulės kasomis aplietus laukus, Įpučiu ugniai prisiminimus... Prisimenu žvaigždes, kritusias mums ant plaukų, Į delnus, lūpas ir akis... Pasistiebusi laukiu, žiūriu, kurgi tu? Per paukščių taką keliauju pasroviui. Ir aš nuoga, be kaukių visokių... Gal net truputį permatoma vidum... Aš čia švelni kaip tu, jautri pasauliui, Apsupta draugų... Buvimas su tavim ir tavimi
Įkvėpti saulę, žolę, dainuojančius paukščius. Išgirsti naktį stirnas, palydėti gerves į rytus Suplasnoti balčiausiuoju garniu. Aš taip mylėjau, myliu aš klykiu vidum Apgyvenau tave ąžuole lyg Dievą Dainuoju, prisimenu, tikiu Lietus nuplaus tą skausmą, pažadins pumpurus naujus. Ir tu sugrįši tyliai, į mūsų žemę, pramintus takus Serbento krūmą glostysi, raškysi obuolius rausvus O aš glostysiu tau galvą, o vėliau ūsus Gera mūsų žemėj, meilėje abu. 2017/08/21 Mylimasis mano, šiandien tu toli ir širdis tuščia.
Mūsų žemę plauna lietūs, suodžių kvapas vis dar laikosi ore Medelius išglosčiau, dangų prižiūrėjau Kūna savo nuprausiau šokančiam prūde Vakar padaugėjo medžių Katalpą, pušį, kedrą pasodinau ir truputėlį daugiau Džiaugiasi mūsų meilės skrobliukas pagausėjusia draugija Ir aš džiaugiuosi nauja prasme mūsų gamtoje Tavo artumas dieviškas, jaučiu jį širdyje Paliest negalima, tik galima išjaust Išjaust šviesumą, begalinę meilę, norą gyvent Aš esu ir būsiu visą laiką čia, Kartu su tavimi mūsų meilės erdvėje. 2017/08/21 Mano širdy kaukia vilkas
Bastosi pūgos, klykia krankliai... Mano širdy driekiasi pievos, Nupjautos, negražios, braižo padus... Verkiu ir myliu, Žiūriu į dangų... tyliu.... Viskas kas buvo svarbiausia, Tapo spengiančia tyla. Užauginsiu čia mišką... Ramiai žingsniuosiu, bučiuosiu lapus. Šypsosiuosi saulei ir tyliai ramiai Sugrįšiu į mūsų namus. 2017/08/20 |
Archives
October 2020
|