Čirška zylutėmis pasipuošusios pievos,
Cika stebi genį beržo papėdėj, Šiltnamio durys išbrinko rudeniu, Kvepia kažkuo pažįstamu iš paauglystės dienų. Žiemos miegas, šilti patalai, Minkšti žingsniai, pakelti sparnai. Vėju sukuosi, tarp medžių sklendžiu. Tyliai kasu požeminius takus. Čia viskas gyva, mano viskas čia. Pripildyta džiaugsminga gyvybe. Mylimasis, kelionei į žiemą, Gyvastim įsikvėpusi erdvė. Traška, ošia, čirška, krebžda, Naktį kriuksi, paryčiais loja. Tyvuliuoja, dugnu ramiai plaukia, Moteris myli, aplinka žaismingai šoka.
0 Comments
Mylimasis mano tėve,
Dėkoju tau už lapų paklotą spalvingą. Dėkoju, kad galiu mylėti ir būti mylima. Mano mielas tėve, dėkoju tau, kad žinau, Ką reiškia būti palaimoje gyva. Mano mielas tėve, Ačiū, kad niekad neapleidi. Kad žemę nuprausi sniegais. Kad nepyksti ir virpi kaskart, Kai kaip dievaitė prabrendu laukais. Aš taip džiaugiuos, kad ne viena. Kad sesių, brolių yra drauge. Yra kam palaikyt už rankos, Pasidžiaugti besileidžiančia saule. Tėve, aš jau žinau, kad manęs užtenka, Nėra manęs per daug... Esu visų energijų balansas, Esu viskas, kas yra. Tėve, aš tave myliu Tu esi mylimas
Girdi mano jausmus. Skausmas tapo širdies dalimi... Toks artimas, kad galiu neišgirst. Neaprūpintas jis ima rėkti, Draskytis visais kampais. Tik išsiliejęs perkūnais, Nurimsta pakrūmėj... Skaisčiai švelnūs saulės blyksniai, Debesų užrašai nauji. Tu esi mylimas Perskaitau širdimi. Tu esi mylimas Amžinai. Linguoju su vėju,
Tarp smilgų linkstu... Vienumoje jaučiu, Kad svajonės gali pavirsti tikrumu. Kai taip tylu aplinkui, Kiekvienas žodis tampa dideliu garsu. Vandenys raibuliuoja, Mintys banguoja... Naujos spalvos brandinasi po pluta, Jų dar nesimato, tačiau jaučiasi su delčia. Man patinka būti ramiu upeliu, Truputėlį dinamiška, truputėlį ramia. Po žiemos skraiste Visos nereikalingos spalvos išnyks, Kas nereikalinga - pranyks. O tai kas svarbiausia - sudygs. Pusė manęs naktimis atsidavė tau.
Nakties žuvelės su šviečiančiais mėnuliais kaktose. Šiomis tamsomis - braidome per žoles, Kuždame meilės žodžius, gyvenam tyrume. Ši mano pusė tave puikiai pažįsta. Meilė apsikabina, ašarą užtinka. Nebelieka žodžių, jų ir nereikėjo... Net žvilgsniai čia neiškalbingi, tik jausmai... Kita mano pusė dienos šviesoje... Šią pusę atiduodu sau ir žemei... Po truputį praeitį paleidžiu, Kvapais mūsų dabartį prisotinu... Pusė ten ir pusė čia, Kaip balansas yin ir yang. Kosminės jėgos susisuko mumyse, Pusė aš, tai pusė tu... Miegu, sapnuoju, svajoju,
Bėgu, maudausi, Tvarkausi, tvarkausi, Svajoju, svajoju... Dienos sutrumpėjo tūkstantį kartų, Nusiteikusi jas pramiegoti, Kaip meška pramiegojusi žiemą Pabunda pavasarį. Cha, ir aš taip darau! Judu mažai ir daug svajoju. Ant nieko nepykstu ir nedejuoju, Tiesiog dėlioju... Kaip gera, leisti sau tiesiog svajoti, Lėtai šokti, apie tave galvoti. Jausmus savo ramume išpuošti. Svajomis sukurti sau rytojų. Iš savęs prašau tik atsipalaiduoti, Džiaugtis pasauliu, ramiai išsimiegoti. Šiltai susisukti ir valgyt skaniai :) Lengvi lapai ir svajonės užklojo žemę...
Išmintį pasodinau prie įėjimo, Meilės gėlėmis pripildžiau pievas, Vyrą apkabinau karšta širdimi. Prisvajojau savų prasmių, Užauginau laimingų vaikų... Prisiglaudusi prie ąžuolo Supratau, kad viskas ateina laiku. Medžiams glostant dangų, Kranklys suskambėjo varpais. Mano žemė spinduliuoja šviesa, Ji alsuoja tavo dvasia. Ji laukia kol aš vėl sugrįšiu. Laukia, kad pripildyčiau ją sava gyvata. Ji laiko mane už rankų, Laiko tavimi, kad būčiau gyva. Kad būčiau gyva, Išbūčiau trapi, kiek man reikia. Svaja apie mylinčius tėvus Ir labai laimingus vaikus. Liūdesys plaukia lietumis,
Palikęs debesis, sužydi gėlėmis... Skausmai skrenda vėjais, Patekę į mišką, sašlama lapais... Visa tai, kas neužspausta, Visa tai, kas turi erdvės būti, Visa tai patampa gražiomis dainomis Ir gyvomis dienomis. O aš, ar turiu erdvės būti? Ar mano mintys turi vietos kurti? Lakstau basa po rytinių maudynių, Krykštauju vėjui, pasakoju ąžuolui. Kalbu jausmais, dalinuosi kaip noriu būti. Trapiomis svajonėmis užpildau užmulčiuotus laukus. Saugau aguonas, ramunėles sėju... Ramybė apgaubia mūsų namus... Myliu... |
Archives
October 2020
|