Tavo delnuos - pabundu pavasariu,
Tyrumu vandens, obelų žiedais, Ramybės oazėmis ir vasaros pažadais. Laikyki švelniai ir tvirtai. Tavo delnuos - žolelėmis kvepiu, Pinu karūnas iš pienų ir maudaus pumpurais. Lašeliams nukritus ant žemės Išauga tvirti ąžuolai. Tavo delnuos - mano visas pasaulis, Upės, saulės, pievos ir jūros... Mano svajos, mūsų likimas... Tavo delnuos - užgimstu rytais.
0 Comments
Po lietaus oras sutirštėjo ir pasidarė pilnas medaus,
Begalinio džiaugsmo kupinas ir pievų žalumos. Saulė išbučiavo žandus, o akys prisipildė dangaus. Vėjo žaidinami tuyvuliuoja vandenys, o Venera vakaruos. Ir nebus per mažai, ar per daug... Ir nebus negražiai, ar ne tau... Tik klevo lapai plasnojantys ore, Toks žavus tas pavasaris, pilnas pažaduos. Pilnas galimybėmis ir naujomis pažintimis. Štai šis augalas toks nematytas, įdomu į ką išstyps. O štai šis mylimasis, žiemos neišgyvenęs krito, Visos jo svajonės kitų gyvastimi pavirto. Taip pažindinamės iš naujo, Mano pėdos - tavo šaknys, Mano rankos - tavo šakos, Mano svajonės - tavo sėklos. Skambame ir vėl po ilgo miego. Lakštingalom, zylutėm, perkūno oželiu... Briedžio žingsniais dungsime mišku. Laimingi, nes uodai dar miega, o saulutė stipriai šviečia. |
Archives
October 2020
|