O kiek daug mūsų,
Sunkumų, išbandymų patyrę, Nužudėm savo sielą... Gyvi mirusieji vaikštom... Kiek daug mūsų, Pasirinkę komfortišką išgyvenimą, Paaukoję gyvenimą... Gyvi mirusieji vaikštom... Kiek daug mūsų, Baime aptemdėm sau akis, Neišdrįsę pamatyt tikrovės, Patikėję svetimomis tvirtovėmis... Įsileidom mintis, kad trapūs esam... Dar labiau pažeidžiami, Geriau nejudėsim, nei pakeisim, pasikeisim.... Gyvi mirusieji vaikštom... Sakėm "viltis - durnių motina", O tie svajokliai naivūs, Mes pragmatiški žinovai, Gyvi mirusieji vaikštom. O širdis, ji vis stuksena, Budina sielą, išmuša iš kelio, Kol galiausiai nuveža palaton, Kad pagaliau akys atsimerktų. Būna, kad angelai į duris pabarbena, Kūnas žmogaus, o žvilgsnis dangaus. Apkabina ir pažadina iš miego gilaus. Mažas žingsnelis gyvo žmogaus...
0 Comments
Grįžtu namo...
Laukinė, spaudžiu durklą prie krūtinės. Išdraskytais plaučiais ir be atvangos... Grįžtu namo... Gyva, po nesibagusios kovos, Labiau atrasta nei pamesta.. Grįžtu namo... Kur tyvuliuoja tylios mano upės, Šaltiniais sutekėjusios iš paslapčių nakties.. Grįžtu namo, Nes beprotiškai ilgiuosi, Motulės šilumos ir žemelės juodos.. Paukščio skrydžio, Viršunės obels ir smilgos paglostymo, Debesų pasakos ir audros.. Drąsios, užaugintos pačios gamtos, Skrendančios ir paklaikusios, Švytinčios ir prigesusios. Pilnos gyvatos. Grįžtu namo - Nenuorama mamos. Padedu galvą tau į glėbį, Pirštais šoki sruogom, Be idėjų ir ezoterinių komiksų. Patys sau ritmą plojam, Paukščių giesmėmis kvatojam... Tiesiog namo, kur širdies balsas dainuoja... Pavasariu bunda mana širdis,
Myluojama rytinių spindulių... Jaučiu, kaip arti svajoja, Jo glėby tampu mylimoji. Sukuosi perkūno oželiu, Skrieju vyturių būriu. Tirpsta mano rankos, mintys, Atsiranda kiek aiškesnės kryptys. Sapnuose jie beldžiasi durim, Svajok, paleisk, Pilna pasitikėjimo būki vedama. Gana. Ilgu, ilgu man mylimojo laukti. Vienai džiaugtis spindinčia Venera vakaruose. Ilgu ir gyva sužinoti, Dviese smagiau pilnatimi dainuoti. Taip pažadino pavasaris - Žiemą užmigusius jausmus. Rupūžiokai pavasario burtuose paskendę, Švendrus apsikabinę švenčia. O aš su pupom ir žirneliais, Špinatukais ir čiobreliais. Meškinių česnakų pesto gaminu, Daržų stebuklą įminsiu greitu metu! :) |
Archives
October 2020
|