Ant Šatrijos kalno
Raganos žolės ratus būrė. Papėdėje aitvarai Ugnies dvasią kūrė. Žvaigždėtos naktys Budino protėvių vėles. Nei atskirt negali Kur žemės, požemiai, skliautai. Ridenasi saulė ratu, Nei vakar, nei ryt. Čia nėra, gal ir nebus. Tik Šatrijos burtai ir lietuvių balsai. Miglų upės, Rūkų ežerai.
1 Comment
Sudegsiu tavo ugnyje,
Kai balta naktis apšvies akis. Svajonės skris į visatos centrą, Išsupuos klajones, sugrąžins tikroves. O širdis taip stipriai plaka, Kuria vėl iš naujo sapną. Apkabinki dar stipriau, šiek tiek... Įsiklausyk ką šnabžda pilnaties naktis. Rasomis paslėpus slaptą viltį, Čiuožikais išraižius runas ežere. Viskas ko neturiu yra čia, Balsu neišduok, ką šaukia širdis. Kol nesutinki didžiausio stebuklo,
Reikia save pildyti visatos džiaugsmais. Žvaigždžių spindesiu, lietaus raštais, Kreivais medžiais, lakštingalos balsais. Širdies nepildant stebuklais, Pilvas greit užims vietas pirmas, Duokit man riebių picukių, Užsikąsiu dar ledais. Kūnas sens taip greitai, Net facebook'o apps'ų nereiks. Smegenys išsilydis nuo radiacijos, Bet kompas užtat 4K, 5G... Pridėk du dešimtmečius Ir pamiršk kas tu... O kam tau tu, Kai šalia Dell Xps? Tik ko tais vis greičiau pikta, Kai kas nors ne pagal programą... Dar ledų ir dar picukių... Dar trankių dainų ir filmų. Gyvenime reikia stebuklų, Kai vandenį geriant jauti jo skonį. Kai girdisi tik gamtos garsai, O širdy kuriasi svajonės. Kai rytais prisigauldžia meškiukas, O žirniai šypsosi dantukais. Kai garniai skrenda po du, Bitės dalinasi medum. Į kairę, į dešinę,
Į viršų, į vidų. Daiktai, prisiminimai, Svajonės taip giliai. Pamilo milžinas undinę, Dovanojo žiedinius kopūstus, Surūdijusias vonias, Daiktais apkrovė, sako "turtas čia". Undinė džiaugias, dūsauja smagiai. Galvoja, panaudos kažkada, kai... Bet juk dabar nereik. O kiek prižiūrėti, kiek tvarkyt, vergaut. Kiek reikės plauti ir skalauti. Tik neramūs tampa jos judesiai. "Nereikia",-sako ji, "Tik meilės, tik meilės reik. Į kairę, į dešinę Dalinkimės jausmais. Į viršų, į vidų Supuosim vienas kitą meiliai. " Ar galėtum dar kartą
Mane taip stipriai mylėti. Šiltomis lūpomis įkvėpti, Stipriomis rankomis apglėbti. Dar tik truputį, Tik šiek tiek, prašau, Pripildyti skambiausiu juoku Ir vėlgi patikėti. Kad galiu spindėti, Galiu mylėti, būti mylima. Žinoti kaip gyventi, Apjuost pasaulį šilumą. |
Archives
October 2020
|