Rugsėjo rūkui nuslinkus,
Rasomis apkabino žoles. Spindulys kuždės paslaptį, Kaip ji ėjo per pievą nuoga. Sėdėjo, žiūrėjo į mišką. Rinko riešutus, džiovino žoles. Dar vieną ašarą braukus, Svajojo, kad vėl bus dviese. Ji burtų nesakė į ugnį, Žvaigdėms krentant suspaudė rankas. Lūpomis užrakinus žiūrėjo, Ne laumė, ne burtai, ne čia... Rūpinkis manim, žemele, Rūpinkis manim, motina šventa. Aš tavo guolyje pabusiu, Klevo lapais apsiklosiu. Užauginsiu liepas ir ąžuolus, Paukščiai ras čia namučius. Dar kartą stipriai apkabinsiu, Ir stebėsiu kaip viskas gražu.
0 Comments
Brangus man esi ir šiltas,
|
Archives
October 2020
|