Sidabrinėms gervėms suklykus,
Pabudo širdis iš pusnų... Mano upes pripildė ugningu šaltiniu... Įkvėpti saulę - iškvepiant mėnulį, Kai kuris nors vienas iš senolių budi. Sidabrinę akį pamerkia sapnui, Raudonąja svajones išpildo veiksmu. Besitęsiančiu kvėpavimu, Besisukant amžinu ratu.
0 Comments
Pavasarini paukšteli,
Užlieji širdužę žaluma. Žolės jau kloja kilimą į tave, Pildydama gyvastį saulės šiluma. Kasdien vis arčiau, Klausausi kvėpavimo šilto, Ištiesusi rankas į tave... Šaltiniu pavirsta kūnas, Šalia, arti dabar aš čia. Pavasariniais debesimis, Šoka mano pievos, Juokas lyja iš dangaus, Skruzdelytėms kutenant šaknis. Aš tavo! Dabar ir visados! Aš amžinas vaikas gamtos! |
Archives
October 2020
|