Ten, kur prie upės rymojai kadais,
Laivelį į tėkmę paleidau... Žvaigždės išpuošė tavo kūną Oriono ir sietyno ornamentais... Šiąnakt sapnavau... Pietuose Venera spindėjo... Tu gaudei žaibus ranka, Puokštes jų dovanojai man. Vasaros vidury pradėjo snigti, Tu sėdi ramus iš Indijos grįžęs, O aš tokia beprotiškai išsiilgus Tavęs ir tavo ramybės. Ne man vienai tu priklausai, Dalintis tenka su kitais... Kaip katinas meiliai glaustausi, Dar truputį pabūki šalia...
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
October 2020
|