Ar girdi?
Kai mintys nutyla, skverbias gamta... Per odą gilyn į kraują, Per plaukus sruvena... Atminki mane... Žalią, amžinai žalią it eglę... Stiprų ąžuolą, besistiebiantį į dangų, Žaibus gaudantį, žemę įkraunantį... Atminki mane... Rytuose plunksnas kedenasi gervės, Žaros rūkuose trimituoja pabudimą. Vandens gaivoje pražydo lelija... O tu vėl basomis brendi į žolyną... Ar girdi? Gaivališka... Ošia klevas į mėlyną dangų. Senoji liepa nuvirtus, medžiais atgimsta. Taip ir aš tūkstančius metų Per motiną gamtą sugrįšiu namo... Į supuojančias gluosnio šakas... Išmoksiu vėl drąsiai skraidyti... Apkabinęs pasaulį širdim atvira, Sugrįšiu į savo tėvynę... Atminki mane...
0 Comments
Leave a Reply. |
Archives
October 2020
|