Sveikas, Tadai,
Šiandiena be galo džiaugsminga ir lengva. Adomas pakvietė mane į savo gimtadienį. Paskambino prieš kelias dienas ir pakvietė. Tad šiandien važiavome į Širvintų baseiną ir su didžiuliu būriu vaikų ir mažesniu būriu suaugusių turškėmės kaip mokėjom. Dar dabar kvepiu baseinu. O Adomui suėjo visi aštuoni. Gal tai ir nelabai svarbu, bet tikrai buvo labai džiaugsminga šventė, jei būčiau mokėjusi, tai ant rankų iš džiaugsmo būčiau stovėjusi. Ai, kažkaip šis Lietuvos kraštas daug džiaugsmo teikiantis, daug gražių, laimingų veidų. O toliau vakarą tęsėm su stasyčiukais. Mokėmės matematikos, valgėm šokoladą ir žiūrėjom Miyazakio filmuką. Cika visą filmą pas Liepą ant rankų prabuvo, o Taigiukai savais žaidimais užsiėmę. Važiuojant vingiuotu keliu į Širvintas, ties kiekvienu posūkiu širdies durys varstėsi. Kažkaip, per daug tavęs tame kely, gal per daug mūsų. Kartais, taip visai netyčia, gaunu širdžiai skausmingų dovanų. Gyva, tad jaučiu. O rytais ilgai dar džiaugiuosi prišildytais patalais. Pradėjau kurti, mažais žingsneliais kurti savo gyvenimą. Baisus reikalas. Tarsi maži spąstai, kuriuose galima ir gyvenimą nugyventi. Tad ieškau balanso, tarp įkvepiančių svajonių gyvenimui ir svajonių gyvenimo. Bandau save raminti, kad juk žiema, svajų laikas, o ne veiksmo. Su Andrium ir Taurium šiandien aiškinausi statybų subtilybių... Vis pasižiūriu į mūsų kitkas ir svarstau kaip čia iš jų sienas statyti. Prisimenu kalbėjai kažką apie klojinius, plaušmolį... Tad Andrius su Taurium kažką tokio pastatė, gal ir variantas :))) Tai va, kiek minčių ir svajonių. Kalbant apie svajones, tai svarstau apie rusų kalba. Nežinau kaip čia kas pavyks. Daug kartų bandyta, nei karto iki galo nenueita. Bet, esmė tokia, kad labai daug įdomios informacijos rusų kalba. Na, ir seminarai ir Anastasija... Čia mano toks mažas pasvajojimas. Žinai, prisiklausiau Grebenčikovo radijo, tai dabar lyg tai kažką pradėjau gaudyti. Pirmieji žingsniai žengti. Gavau šiandien nuostabų laišką iš Anikos. Vasarą važiuosiu į jos vestuves. Hm... Turėjome važiuoti kartu... O gal būtumėm nevažiavę, nes mažylis ant rankų būtų buvęs. Kažkaip mums ten nesidėliojo. Sakėm, sulauksim ir matysim kaip bus. O tu gal net nežinai... Anika prasitarė, kad, kai jie svarstė, kas juos sutuoktų, svarstė apie tave ir tavo "nuostabiąją" anglų kalbą, kuri, žinoma, nesvarbi. Tiesiog palietei tu jų širdį ir mielai būtų jie tavo sutuokti. Šį vakarą gulbės klykia, o rytais sutinku vis kokią stirną. Kranklių pulkai blaškosi aplink žemes ir šiaip nepažįstamų paukščių garsai lydi. Tik zylutes saugau nuo Cikos. Pradedu po truputėlį kviestis meilę į mūsų žemes. Lėtas šis procesas ir kolkas tik viduje, giliai, giliai. Tik pradedu kurti viduje galimybę, kad meilė gali ateiti, kad yra jai čia vieta. Daug jausmų susisukę šia kryptim. Myliu tave, o tavęs nėra. Mylėti norisi, dalintis, tačiau pagalvojus apie kito vyro lūpas, apsisuku ir pabėgu. Čia jei realybėje taip būtų. O svajonėse po truputėlį jaukinuosi idėją apie naują šeimą, šiltus apsikabinimus. Kartais būna sutikti žmonės mane apsikabina. O po kurio laiko jaučiu, kad jie ne tik apsikabina, bet kalba savo apsikabinimu. Jie savo širdimi manąją glosto, savo rankomis mano skausmą laiko. Toks keistas potyris tada būna. Kartais bandau atsitraukti, na, neužlieti kito savo gyliais, o žmogus nepaleidžia ir aš pasiduodu ir dalinuosi jausmais. Suartėja visi pasauliai. Tadai, apkabinu tave. Širdele mano. Kai ištekėjom tapome viena asmenybe. Buvome absoliutus vienis. Dabar balansai keičiasi... Matyt, dėl to tiek jausmų ir išgyvenimų. Užtrunka susikurti naują balansą. Myliu, Labanaktis, Milda Jai naktys žadėdavo meilę, pilnatis jai glostė plaukus. Ji stebėdavo rytais pievas, prisimindavo savo mylimojo žingsnius. Paukščiai jai dainuodavo, visa žemė atliepdavo. Ji susikurs čia rojų iš naujo. Susikurs, kaip visi žmonės kuria ir nenustoja noro gyventi. Maži peliukai ir voveraitės prisodino žemėje sėklytes, kurios pavasarį pasistiebs link saulės ir prikvies meilės jėgas. Vienintelis būdas čia gyventi, tai mylėti. Galima kalbėti apie nušvitimus ir dvasinę ramybę, visa tai labai gerai. Tačiau ši moteris giliai tiki, kad aukščiausia žmogaus būtis, tai ne dvasinė ekstazė ar nušvitusiojo būsena. Aukščiausia žmogaus būtis, tai daugiau už tai. Tai kai žmogus suranda kitą žmogų, kai aplanko juodu meilė, kai pasirenka šie išrinktieji šią meilę saugoti ir kartu kurti gražesnį pasaulį, vaikais pripildyti namus. Daug džiaugsmo gali teikti žemė, paukščiai, išsprogę pumpurai, vidinės ramybės ir amžinos tėkmės, tačiau meilė apsigyvenusi tarp mylimųjų, priimta ir išsaugota yra gyviausias būdas būti.
0 Comments
Sveikas, mylimasis,
Dienos šiltos, daug verkiu. Labai daug. Labai tavęs pasiilgau... Štai, jau tuoj trys mėnesiai bus kaip tu ten, o aš čia... O atrodo, galiu verkti kaip pirmąją dieną... galiu klykti ir staugti. Galiu tūkstantį ir daugiau kartų sušnibždėti myliu tave. Myliu tave, Taduk, labai myliu. Bandau po truputėlį susidėlioti save. Mažais žingsneliais tai vyksta. Na, bent kiekvieną dieną išbėgu ir išsimaudau. Rada taip pat prisijungė. O šiandien ir Ievutė prisijungė (Ieva yra septynių metų mergaitė). Ji prabėgo visus keturis kilometrus. O bėgti su ja smagu, jai nusibosta bėgti vienodu ritmu, tad tai lekiam visu greičiu, tai šokinėjam per balas. Ji nemąsto apie gyvenimą, ar ką šiandien veiks, ji tiesiog stebi aplinką. Gamtos vaikis, stipri ir laiminga. O aš iki pietų prasvajojau pavėsinėje. Dangus apsiniaukęs, tad nesupratau kelinta valanda... Taip ir praplaukė pusdienis. Svajojau apie šeimą, svajojau apie vyrą. Svajojau kaip mane apsikabina, kaip mane myli, kaip aš myliu. Privizualizavau visokiausių scenarijų ir tavęs priprašiau, kad atsiųstumei man nuostabiausią vyrą, su kuriuo auginsime meilę, kuriam suskambės ši žemė. Ateis jis, kai bus laikas. Būtinai ateis. Ateis jis, ateis vaikai, sužydės laukai... Mylimuk, man su tavimi taip be galo gera buvo. Labai. Myliu tave, myliu tave, myliu tave :) Mylimasis, Tadai, Dievo vaike, koks tu nuostabus. Ačiū tau, ačiū tau, mano vyre, už gyvenimo skonį, už įkvėpiančią meilę, už tai, kad aš buvau visa tavo, o tu mano. Žiūrėjau nuotraukas, beveik visose jose tu mane abiem rankom apsikabinęs ir prisispaudęs. jau taip prisispaudęs, atrodo, kad niekad nepaleisi :) šmiki :) Prisimenu, kai žiemomis stebėdavom saulėlydžius pro vakarinį langą. Aš ką nors dirbdavau, o tu sakydavai ateik, ateik. Atsisėsdavom abu ant lovos, tu už manęs, o aš į tave atirėmusi, kojas sulenkusi. Tu apkabindavai, žinoma, prisispausdavai ir žiūrėdavom. Kokia laimė užliedavo širdeles, svajonėje gyvenom. Tadai, mylimasis, lai ateina pas mane meilė, lai ateina. Ar tu prisimeni, kai mes susipažinom ir meilė jau beldėsi pas mus, aš šiek tiek bijojau. Visos mano buvusios meilės buvo nesėkmingos, o paskutinioji mane išdraskė taip, kad net buvau truputėlį praradusi viltį. Prisimenu, buvome mokyklėlėje, tu padėjai paruošti vaikams dovanėles, tai buvo mūsų antrasis susitikimas. Vilkėjai tą dieną geltoną maikę, žalias velvetines kelnes ir klasytė buvo pripildyta tavo kvapu. Papasakojau tau tada, kad man dar šiek tiek nedrąsu lįsti į naujus santykius. O tu šiek tiek susirūpinęs atsakei: "Taip, kartais reikia laiko", o po to tarsi pašnibždomis pridėjai "O kartais nauja meilė padeda" Oi, kaip mano širdis nusišypsojo tavo šiam pasakymui. :) Ir padėjai, mylimuk, padėjai man pajusti, kad meilė gali būti ne tik tokia, apie kokią svajojau, o dar ir šimtą kartų geresnė ir nuostabesnė. Taduk, aš suprantu tave. Aš tave visą suprantu, aš jaučiu tave, pažįstu tave. Žinau, kas tu esi. Aš esu tu. Akių mėlynumas, plaukų geltonumas, spindėjimas ir švelnumas. Išmintis ir lengvumas. Tu esi visuma, tu esi viskas. Aš esu visuma, aš esu viskas. Myliu... Lai mano būtis teikia džiaugsmą aplinkai. Lai mano būtis teikia harmoniją aplinkai. Lai mano būtis skleidžiasi pilnumoje. Lai mano būtis padeda. Lai mano būčiai nieks neaiškina kaip ir kuo būti. Vis tiek nesupranta, tad lai netrukdo. Lai mano būtis nekreipia dėmesio į dirgiklius, ji žino, kas ji yra. Ji žino, kokiai jai būti. Ji pažįsta palaimą ir lai būna joje. Išmintinga ir lengva. Aš vis dar sugebu įsitempti. Pagarbiai, pagarbiai. Juk nesuvaldysiu, juk pokyčiai greitai nevyksta. Tik revoliucijos vyksta greitai, o po jų būna daug nukentėjusių... Švelniai, ramiai ir užtikrintai. Labanaktis, mylimasis, Tavo Milda Labas, Taduk,
Aš namuose. Šiandien tikrai esu juose. Palikau patalus vėlokai, ilgai mąsčiau apie gamtos terapijos projektą. Dabar bandau prajausti, kokie visgi pamatai turėtų namelio būti. Taip pat šiandien mąsčiau apie gyvenimo prasmes. Paklausė manęs vakar Ieva, kas man teikia džiaugsmo šiomis dienomis. Susimąsčiau. Teikia džiaugsmą būsena, kai būnu ramybėje, kai veikiu ir spėju, kai nesiplėšau ir tave išjaučiu. Dar man labai reikia išsibūti su tavimi... Tiek daug įvyko šiomis dienomis... Šeštadienį visą dieną rašėm mokyklos paskirtį, o vakare ėjome pas Rimą į pirtį. Po trečio užėjimo išsimaudėme prūde, kurį tu kasei... Ir... Mano kūnas pradėjo virpėti, tarsi šviesti... O jausmas toks, kad siela palieka kūną. Jaučiau, kad kojose manęs nebebuvo, jaučiau kaip po truputėlį ši gyvastis išeina. Išsigandau, nes supratau, kad nežinosiu kaip sugrįžti... Išsigandau, nes mačiau, kaip keistai mano kūnas pradės elgtis, kai išeisiu ir kaip nesmagu bus žmonėms, kurie kartu pirtinosi. Sustojau, virpėjimas rimo, o po to sekė ašaros ir skausmas. Būčiau rėkusi, tik nenorėjau sujaukti atmosferos kitiems... O po to pamąsčiau, kad dar negaliu išeiti, žemė nesuprastu, dar turiu ja pasirūpinti... Sekmadienį svečiai vienas kitą keitė... :) Keistai visata sureagavo į mano prašymą - jokių žmonių :) Pirmadienį dalyvavau susirinkime mokykloje, dėliojames strategiją, kaip naujus finansus pritraukti naujam pastatui. Po šio susitikimo buvau labai pavargusi, jau prieš jį nelabai kaip jaučiausi, tad sugrįžusi į mūsų žemę iš karto iš mašinos neišlipau... Pradėjau verkti, rėkti, staugti... Tau truko apie penkioliką minučių... Po šio seanso pagerėjo... Galvos skausmas atlėgo ir energijos atsirado. Man tiesiog labai reikia išliūdėti... Kartais reikia labai giliai išjausti, kaip stipriai tavęs pasiilgau. Kartais, tai bent kartą per dieną. :) Vakar nuvažiavau pas Eglę pakvėpuoti... Kvėpavimo metu labai gražus vaizdinys pasirodė. Guliu aš ir tu guli, ten pat kur ir aš, mūsų kūnas tampa vieniu. Paveikslėlyje yra dar viena Milda, ji sklendžia virš tavo kūno ir glosto tave. Aš tave visą išglosčiau. Glosčiau tavo plaukus, ūsus sukau. Taip gera buvo, taip be galo gera. Prisimenu, kai šukavau tavo plaukus šarvojimui. Mylimuk :) Man suteikė džiaugsmo kranklys skersai skledintis ir gaudantis vėją. Man buvo be galo gera jį stebėti. Man suteikia džiaugsmo vakarinis ėjimas į pavėsinę, kai sušalusios žolės traška po kojomis. Bandau sau atsakyti į klausimą, kaip aš noriu gyventi? Kaip noriu jaustis? Kokiu žmogumi noriu būti? Šiandien visą dieną klausiausi tavo sukurtų dainų. Jos pripildytos gyvenimo džiaugsmo. Yra jose ir liūdesio, tačiau pojūtis geras. Gyvas. Ir šiaip tu gyvas buvai kaip pati gamta... Žiūrinėjau nuotraukas pirtelės statybų, vienoje iš jų tu tik su šortais, matosi visas tavo kūno grožis. Tadai, o tavo kūnas, tai mmm... Dievas... :) Tai va, aš irgi, noriu jaustis gyva kaip pati gamta. Noriu būti stipri, švytinti laime ir gyvenimu. Lakstau, beveik kiekvieną rytą išbėgu ir nusimaudau. O vakarais šildausi kojas vonelėje, tai labai padeda komfortabiliam miegui. Tad turiu naują ritualą... Kiekvieną vakarą geriu ramunėlių arbatą su medumi, šildausi pėdutes ir stebiu šuniukus. Šis ritualas sukūrė naują rytinį ritualą :) kiekvieną rytą turiu atsinešti vandens :)) Šeima šiandien aplankė, tavo ąžuolėlį apdainavom, ratelį aplink ištrypėm. Jaučiau, stipriai šiandien jaučiau, kad jame esi. O aš jaučiuosi kaip mūsų žemės sergėtoja. :)) O, pasidžiaugsiu :) Šiomis dienomis, maitinuosi beveik tik mūsų produkcija. Kai kurenu krosnį, visada įdedu pastarnokų su burokėliais. Bandžiau į šį troškinį įsidėti druskos, na, žinai, kad skaniau būtų. Įsivaizduoji? Sugadino visą skonį. Taigi šiomis dienomis pagrinde maitinuosi pastarnokais, burokėliais ir obuoliais. Daug obuolių :) Viena dėžė pradėjo pelyti, tad pjausčiau, ploviau, džiovinau ir prisivalgiau. Gal dar ne tiek daug obuolių per dieną suvalgau, kiek tu suvalgydavai, bet panašiai. Tadai, aš tave labai myliu. Milda Šios dienos muzika https://drive.google.com/file/d/0B8CNuaGCqi2RSDYxMDdtME9hVmc/view |
Archives
July 2020
|