Sveikas, mylimuk, Šiandien turėjau save įtikinėti, kad nebėra tavo kūno, kad neateisi. Tiek daug tavęs yra mano gyvenime, kad kartais sunku patikėti, kad fizinio tavęs nėra. Ši diena prasidėjo lėtai. Tačiau išėjau pabėgioti ir nusimaudžiau. Diena šilta, o po pietų išlindo saulė ir tikrai viską nušvietė. Skaitau aš Voldeną, toks artimas žmogus parašė šią knygą. Knygoje veiksmas vyksta 19 amžiuje ir temos tos pačios... Apie gamtą ir technokratiją. Patinka man Henris, jis niekam nesiūlo gyventi kaip jis, tiesiog siūlo žmonėms susimąstyti ar jie tikrai gyvena kaip nori ar tiesiog vergauja sistemoms to net nesuprasdami. O kiekvienas žmogus turi atrasti savo kelią. Tad ir pasistatė jis sau paprastą namuką prie Voldeno ežero. O aš šiandien pusę dienos praleidau namuose... Skaičiau, Taigai kontrastines voneles dariau ir masažavau, tvarkiausi. Sutvarkiau virtuvėlę ir net pririnkau 5 dėžes papinkų. Jau buvo popietė, kai išėjau rinkti obuoliukų ir leidau prisiminti svajones. Prisiminti, kaip tu dirbi mokyklėlėje, o aš prižiūriu mūsų ūkį ir auginu vaikelį pilviuke. Įsivaizdavau kaip tu grįžti, pabučiuoji mane, paglostai pilvelį, suvalgai dar žalsvoką papinką... Laimingas pasakoji apie dieną mokykloje, kaip šiais metais lengva dirbti ir kaip dienos linksmai slenka. O aš tau pasipasakoju ką šiandien nuveikiau namuose. Kaip ryte nelabai ką norėjau veikti, tad leidau sau skaityti, o paskaičiusi užsimaniau veikti... Mes einame pasivaikščioti po žemę, išsimaudome mūsų didelėje vonioje, pamatome kaip praskrenda baltasis garnys ir palydime saulėlydį. O dabar viskas panašiai, tik tavęs trūksta, su kuriuo galėčiau dalintis jausmais ir mintimis. O šiaip gera mūsų žemėje :) Šiandien sukūriau didelį laužą, sudeginau beveik visus tavo batus. Išsigandau, ugnis buvo didžiulė, o nuo batų dūmai pasidarė baisiai juodi. Turiu prisijaukinti ugnį iš naujo... mmm, o su daržais sugalvojau paeksperimentuoti. Pabandysiu vieną lysvę užkloti kilimais iki pavasario, o kitą kartonu, pažiūrėsiu, kokie rezultatai. Na, o pagrindines lysves šiaudais. Tad dabar ieškau nereikalingų, žmonių pamestų kilimų. Manau, kitų metų statyboms taip pat labai gali praversti. Paskambinau močiutei, pasidalinau savo nušvitusiomis idėjomis, tai sakė, kad kvepia bomžynu, o jos turimi kilimai per geri tokiems eksperimentams. Kaip jie nesupranta, čia gi reali ekologija :) Po tavo iškeliavimo, tavąją darytą pavėsinę visai pamilau. Žiūriu į ją ir matau tave. :) Taip ji gal ir iš bomžynų kategorijos, bet tai kokia laisvė, tiek minčių, tiek kūrybos. Jokios sistemos :) Reikėjo tau matyti kaip šiandien tvarkiau virtuvėlę ir juodąji kambarį ir kaip žiūrėjau į visokius laidelius ir virveles kaip į turtą, kurį galima dar tiek kartų panaudoti. Čia jau grynai tu many apsigyvenęs. :) O apie vargšų ir valkatų temą Henris taip pat rašo. Jis taip pat mano, kad tikrieji vargšai yra tie, kurie praleidžia dienų dienas darbams, kurių dėka gali įsigyti visokius prabangos reikalus, o ne tiesiog laisvai žiūrėti į debesis. Gerai, kai darbas mylimas ir įkvepiantis, tada viskas tvarkoj, tačiau, jei tai tiesiog pareiga, tai kam ji? Nesiplėsiu šia tema. Kad tinkamai ją išplėtoti reikėtų labai daug rašyti, o aš to daryti nenoriu. Geriau tau papasakosiu apie paprastesnius ir svarbesnius dalykus. Štai Cika šiandien miegojo su Taiga ir visais šuniukais. Cikutė laižė šuniukus ir elgėsi kaip labai gera tetulytė. Tad štai nuotrauka iš pietų miegų. Čia mano dabartinė meditacija, atsiguliu prie šio guolio ir stebiu pūkučių gyvenimą :) Pamačius šią nuotrauką net pati užsimaniau pasnausti.
Tad labanaktis, Taduk. Gerai, kad šiandien sudeginau tavo batus. Tai buvo man mažas ritualas, kurio metu save tikinau, kad nebegrįši tu jau ir nereikės tau tų batų. O po to šmestelėjo, kad jeigu ir grįžtum, tai ne taip jau ir sunku gauti batų porą. Čia jei ką :) Myliu, Milda
0 Comments
Labas, Tadai,
Šios dienos šiltos ir naktys šiltos. Rytais rasomis pasivaikštau, avietėmis saldinu burną. Vakar su Mantu suštabeliavome visas likusias malkeles, tad šis darbas baigtas. O vakare pasižiūrėjome filmą "Our little sister". Gražu ir gera. Po darbų išsimaudėme ir pasidarėme kokteilį. Dabar mano kokteiliai labai ypatingi, nes gavau iš Tito ir Eglės kanapių proteino. Patinka man jis kokteilyje. Bandžiau anksčiau dėti mūsų maltas kanapes, bet man jų skonis per stiprus... O štai proteinas labai skaniai susigeria. O šiandien fizinių darbų nesinorėjo, tad tvarkiau porpierinius reikalus. Važiavau į Molėtus, tvarkiausi pašalpą, tavo telefono sąskaitą uždariau. Aš tokia pasimetusi su dokumentais, dar nelabai drąsiai jaučiuosi. Tad sugebėjau nerasti reikiamo dokumento, kuris man buvo prieš akis. Na ką, dabar jau viską susiorganizavau. Taigi, o taip pat užsukau į biblioteką ir pasiėmiau knygą "Voldenas arba Gyvenimas miške". Nežinau ar tu ją skaitęs, tačiau pirmieji puslapiai man patinka. O knyga senesnio leidimo... 1985. Puslapiai jos maloniai verčiasi ir gražiai pageltę. Tad šią naktį bendrausiu su Henriu, kuris miške pragyveno du metus. Pasirodo, ši knyga yra mano mamos favoritė. Taip ir susipažįstu su savo tėvais. Net po 25 metų įmanoma kažką naujo apie juos sužinoti :) Cika truputėlį išprotėjusi šiomis dienomis... Gal paauglystė? Šiandien pasigaminau žaliavalgiškus sušius (net druskos truputėlį įsidėjau), ai... :) kartais reikia pasilepinti, tai Cika man nematant, užsilipo ant stalo ir pradėjo mano sušį doroti. Tai gavo stručkių... :) O dabar meiliai guli ir murkia. Gerai, kai pastatau ją į vietą, tai persiprogramuoja ir pasidaro labai meili :) Taigiukai auga. Tik Taigai vienoje vietoje uždegimas mažytis susidaręs, tai pririšau jai kopūstą ir vis pamasažuoju. Oo, vakar virš trobelės du garniai praskrido. Vis klausausi aerostatikos ir viliuosi, kad kažkuriuo momentu pradėsiu suprasti rusų kalbą :) Sapnavau tave, gulėjom mes abu meiliai apsikabinę, paskendę vienas kito glėby. O šiandien save skaudinau. Dėliojau mūsų nuotraukėles, radau Carlos vestuvinį pasveikinimą ir šiaip tie visi popieriniai reikalai man sunkūs, kai turiu pasakyti, kad mano vyras iškeliavęs. Tada vis sau primenu, kad rojus yra žemėje ir tai padeda. O šiaip gera, turiu daug laiko sau ir mūsų žemei. Užsiimu tuo, kas man atrodo vertinga. Širdyje jau nebe tokia didelė tuštuma. Nelabai suprantu kaip pomidorų sėklas susirinkti... Jos tokios mažytės, gal dar joms pabręsti reikia... Tadai, tu esi didelis ir geras, o aš tave labai myliu. Spindėki ten, o aš matai, jau keturias savaites išgyvenau ir gyvenu visai kokybiškai. Nereikalingais dalykais beveik neužsiimu, tik gryna prasme ir visokiais popierizmais :) Vakar pajutau tavo spindėjimą ir meilę žmonijai ir oi, didelę kantrybę. O aš irgi avatarė, aš didelė ir gera. Meilė virpina mano širdį, kad net visas kūnas dreba, o akys apšviečia žemę. Tadai, palaiminti mes Dievo vaikai. Kur mes žengiam, ten pabyra spinduliai. Bučiukas, Milda Sveikas, Tadai,
Šiandien man tu kažkoks gyvas. Žiūriu į nuotraukas iš talkų, vestuvių ir taip atrodo, kad tu čia. Tiesa, žiūriu ir lydausi koks tu man gražus. Toks truputėlį pasimaivantis, atviras ir labai linksmas. Tobulas :) Nebenoriu rašyti kaip ir kiek man skauda. Taip beprasmiška atrodo. Tiesiog išgyvenu tai ir noriu keliauti toliau. Tad šiandien tau rašysiu apie gražius dalykus, kurie nutiko mūsų žemėje. Taigi... :) Visą naktį buvau aptarnaujantis personalas, vaikius prie papukų pridėjau, kambarį prikūrenau tiek, kad vos pati gyva išlikau, užtat pypliukai nei cypt, šiandien net infro raudonos šviesos nedegiau, išleidau ir įleidau, pieno su tryniu sugirdžiau. O geriausia dalis ta, kad ryte jaučiausi visai pailsėjusi. Lengvai atsikėliau, pasigaminau kokteilį, o tada prasidėjo vizitacija. Taip, aplankiau augalus. Atkapsčiau magnolijas ir kelis klevukus, radau dar vieną avietyną, atradau visiškai raudoną klevą ir jo lapu pasipuošiau plaukus, pasikalbėjau su ąžuolu apie savo savijautas, pažirniavau, prisivalgiau aviečių, paglosčiau visus naujus augaliukus. Po vizitacijos, kuri tęsėsi apie dvi valandas, keliavau pas malkeles ir... šiandien suštabeliavau 30 karučių. Dabar nei kojyčių, nei rankyčių :) Jei ir ryt taip pavarysiu, o ryt dar ir Mantosas atvažiuos, tai turėtų šis darba būti baigtas. O šis darbas man visai patinka, turi panašumo su puzlės dėliojimu tik daug geriau. Taip pat šiandien susižiūrėjau, kad Nemenčinėje yra medelynas, kur pigiai pardavinėja beržų sodinukus, tad pabaigus pagrindinius darbus, galėsiu sodinti mišką vakarinėje žemės pusėje. Na, kaip mes ir tarėmės. Beje, šiandien bedeliojant malkas labai įsijaučiau į Gamtos terapijos erdvės projektą. Įsivaizdavau kaip statysime tamsos namelį, kaip visi čia sugužės vardan tikslo, o vėliau važiuos čia žmonės gydytis ir atsigauti. Geras projektas, labai geras. Begalvojant apie jį mano darbo našumas padvigubėjo ir mintis pagreitėjo. Vakar pabaigiau Anastasijos antrą dalį. Nekubėdama skaitau, tiesiog būnu būsenoje. Dabar maitinuosi tik iš mūsų žemės. Šiandien pirmąjį agurką suvalgiau ir nusprendžiau, kad dedešvos vis dėlto yra tobuliausios salotos, auga lengvai, nei ravėt , nei prižiūrėt, nei laistyt ir neapkarsta. Sultenės tarp kitko irgi neapkarsta, taigi ir jos labai geros, na, o rukolos, tai mano nostalgija tau, tad jos tobulos :) tu žinai, kad aš jau ir kiaulpienės lapus pamėgau? Čia, manau, taip pat dėl didelio ilgesio tau :) Atsisėdu kur pievoje ir rapšnoju kas valgoma. Taigutė puikiai prižiūri mažiukus, pastarieji patenkinti tik šliaužioja ir pakėlę uodegytes valgo. Cikai be galo smalsu, tačiau per arti nelenda. Na ką, gera diena šiandien buvo. Tavo mamytė paskambino, kitą šeštadienį važiuosiu į Alytų. Susirinks giminės, pasibūsim visi kartu. Gera, norisi pasibūti kartu. O šį penktadienį bus pirmoji dailės pamoka. Jau kuriu planus ir truputėlį jaudinuosi. Šilta šiandien buvo labai, maudžiausi net kelis kartus, kad atvėsčiau. Bandžiau akmenis nušveisti, tačiau uodai labai pradėjo kandžiotis, tad nusprendžiau, kad tai rytinis darbas. Atrodo tiek :) Labanaktis, Tavo Milda Taduk,
sulaukėm pagausėjimo :))):):) Turime dvi mergytes ir du berniukus :) valio! Gimdymas praėjo puikiai, o ir prasidėjo be manęs, kadangi buvau Liepos gimtadienyje. Tačiau skubėjau iš jo namo, nes jaučiau, kad Taiga jau gimdo. Taip ir buvo, vienas kleckas jau buvo pagimdytas, o kitas pusiau, toks prisikabinęs. Skambinau iš karto mamai, kad ir ji atvyktų, o kai ji atvyko jau buvo 3 mažuliukai. Labai šiltai pasibuvome su mamyte. Tave labai maloniai prisiminėm, paverkėm. Gera buvo kalbėtis apie tai, kas tikrai skaudu. Gera, kad tu buvai mano nuostabusis vyras. Taip mums besikalbant ir dar vienas pupsikas atkeliavo. O Cika nežino kas čia vyksta, jai taip smalsu, tačiau ir nedrąsu, o Taiga tvarkosi puikiai, net leidžia Ciką į guolį. Taigi, dabar turiu mažų džiaugsmelių. Ūkis plečiasi :) Šiandien močiutė man padovanojo siuvimo mašiną, Danutė visokių siūlų pridėjo. Tad užsiėmimas tamsiems vakarams jau yra. :) O dabar pakūriau krosnelę, kad Taigos vaikiukams šilta būtų. Malkos čirškia... Mama sakė, kad šalta pas mus, o aš džiaugiuosi, kad mano termoreguliacija jau atsistatinėja ir trumpomis rankovėmis būnu. :) O Taigai, tai išvis karšta :) Paulius ką tik skambino, sakė užvažiuos kada elektrą pas mus patikrinti, nes negerai, kad taip saugiklis iš karto neišmuša. O rytojui esu padariusi atvirų durų dieną - daržų ruošimui ir malkų štabeliavimui. Nežinau ar kas atvyks, o visaip bus gerai :) Šią savaitę vis dar reikės pamiegoti viduje, kad taigiukus pažiūrėčiau, o po to jau galėsiu į lauką :) Šiandien taip paprastai ir stengiuosi per daug nesiskaudinti, kad tu ne čia. Tiesiog valdausi :) Apkabinu tave stipriai, įkvepiu tavo plaukų, paglostau nugarą, veidą. Bučiuoju lūpas. Myliu tave, Milda Labas, Tadai :)
Šiandien ir vėl visko daug įvyko :) Diena prasidėjo ramiai. Vos išsiriopšlinau iš lovos, kažkaip man pasirodė šalta. Naktį net dviem anklodėm ir vilnoniu dekiu buvau apsiklojusi. Kojoms vis šalta buvo. Tad prabudusi 7val., lovą palikau tik 11val. Išsirioglinau ir išėjau pabėgiot. Vėl sutikau du kranklius, o vėliau ir dvi klykaujančias gerves, stebėjau debesis, o grįžinėjant į akis švietė saulė. Mane užkalbino mergaitė iš žalio namo, apsikeitėm keliom linksmom frazėm... Aš nubėgau toliau, o ji tęsė obuolių rinkimą. Įbėgusi į žemę pasukau link prūdo. Bėgau ramiai, linksmai...Tik prabėgus pavėsinę mane lyg žaibas trenkė, išgirdau tavo mintis... "Aš viską atidaviau tau... save... mūsų žemę... net savo mirtį. Kad tu galėtumei augti" Išmušė... Ašaros pradėjo riedėti nesustodamos... Tavo mirtis, Taduk, mane išmušė ir kartu atstatė. Manyje tarsi dingo visi mano prasti įpročiai. Norisi tik į gamtą ir gamtoje. Jaučiu mūsų augalus, mūsų žemę. Jaučiu pasaulį ir kaip jis veikia. Suprantu, kas yra mirtis, moku auginti medžius. Žinau, kas tai yra dieviška meilė ir kad žemėje yra rojus. Tavo mirtis mane pažadino. Tavo mirtis manyje dabar talpina mus abu. Tavo mirtis - įvykis, kurio aš būčiau labiausiai bijojusi. Tavo mirtį aš išgyvenu meilėje. Išsimaudžiau prūde, paglosčiau ąžuolą. Išploviau stiklainius džiovintiems obuoliams. Papusryčiavau, atsinešiau vandens, išnešiau tualetą... Taip ir krapščiausi pusdienį, dar pasiuvinėjau, paskaičiau, pasidariau salotų su mūsų pomidorais. O po to paskambino iš autoserviso, pasirodo jau pataisė mašiną. Autobusų jau nebebuvo, tad nuprendžiau patranzuoti. Ir susitranzavau tokį Arturą. Mano metų vaikinukas... Pradėjo klausinėti, kaip aš čia viena gyvenu, tai ir pasakiau, kad nutekėjau, o vyras štai iškeliavo prieš mėnesį. Ir pirmiausia, ką jis pagalvojo, tai kad man lytinių santykių dabar matyt labai trūksta. Bandžiau aš jam paaiškinti, kad man meilė svarbi ir šeimą kurti, tačiau jam tai buvo labai sunku suvokti... Nieko, taip atvirai paikalbėjom. O po to jis mano numerio paprašė, daviau aš jam tą numerį, net nepagalvojus. O jis man sako, tai va jei tau kada reikės tuos poreikius patenkinti... Kažkaip rimtai nepriėmiau, normalus gi pasirodė... Ai... Ką dabar darysi, gal nepaskambins :) O aš nusprendžiau, kad šiuo metu su vyrais, tranzavimais reikėtų truputėlį atsargiau. Matyt, keistą informaciją rezonuoju. O žemė saugo, įleidžia į save tik teigiamą informaciją. Ir tu, Taduk, saugok mane. Prašau, saugok mane labai. Kad tik šviesūs ir mylintys žmonės suptų mane. Po Paberžės dar nukeliavau į mokyklėlę. Labai smalsu buvo naują kandidatą į mokytojus pamatyti. Tai pamačiau, o vėliau pas Ernestą nuvažiavau visko apkalbėti. Pas Ernestą Vilius buvo, toks fainas, švelnus. O Lunytė su savo apmąstymais, gera su ja kalbėtis, tokia ji jau didelė, protinga. Saulius nusprendė mokytoju nebūti, tačiau kelis kart per savaitę norėtų padalyvauti. Tai gal prie darželio prisidės. O vaikai kaip nuliūdo, kad jo nebus. Jis jiems labai patiko, sakė, kad tave labai primena. Primena, ir man primena. net truputėlį keistai prie jo jaučiuosi ir traukia labai. Taduk, šiandien jau suvalgiau saujelę aviečių :) Prisimeni kaip man jų atnešdavai? Meilė, kaip nuostabu kai ji aplanko ir kaip jos trūksta, kai nebelieka. Gali ir be jos susikurti visokių malonumų gyvenime, prasmių. Tačiau su ja, su ja viskas įgauna skonį ir giliausią prasmę. Meile, ateiki pas mane. Taduk, padėk, kad meilė, kad ji ateitų. Kad ji būtų graži graži ir tyra tyra. Kad ji būtų rami ir per daug neskubėtų, tačiau, kai ateis laikas, lai ji sužydi gražiausiomis spalvomis. Saugok, Tadai, mane, labai saugok :) Myliu tave, Milda Labas, Tadai.
Šiandien buvo tobula diena :) Naktį miegojau prastai, vis budėjau, bet kažkaip pailsėjau. Aš jau kaip kokia patyrusi zen meistre, net nebemiegu tik budžiu ir sugebu pailsėti ;) O šiaip tai viskas tobula. Atsikėliau anksti, radau Ciką koridoriuke besivaikančią pelėną, kurį ji po to suvalgė. Pasiteisino nedavimas maisto. Dabar ji tampa visai savarankiška katė. Kaip tu ir norėjai :) O po to išėjau pabėgioti, prabėgau šiandien visą trasą ir tik kelis kartus nežymiai sudiegė šoną. Taigi, kūnas atsistato. :) Po kroso išsimaudžiau, pasidariau kokteilio, jo net nespėjus pabaigti, atvažiavo Vilė su Saugirdu. Ir prasidėjo :) Nuvežėm mašiną į autoservisą, tvartą pavertėm malkine, kreizą nunešėm po stogu, o Saugirdas vis kapojo. Po pietų dar ir Titas su Egle prisijungė. Ir... Vyrai sukapojo visus rąstelius. Visus! :) O mes, moterys, viską gražiai štabeliavom. Tai puselę jau ir sudėjom :)) Štai tas didžiulis darbas visai artėja prie galo :)) O vakare dar ir saulė išlindo. Gera, labai labai gera. :) O dabar aš jau pavargusi :) Eisiu pasiuvinėti, paskaityti ir miegelio. Gera man, Tadai, kai tokie nuostabūs žmonės atvažiuoja. Tokie be galo šilti ir artimi. Galima kalbėtis apie viską atvirai, galima ir nesikalbėti. :) O su šiais žmonėmis norisi dalintis, norisi klausytis :) Štai pasižiūrėk, kokie mes visi gražūs. :) Mylimuk, gyvenime pradeda atsirasti kažkoks balansas. Kažkokia ramybė. Dar jaučiuosi truputėlį pakilusi, tačiau jau leidžiuosi :)) O džiovinti obuoliukai labai skanūs, saldūs be galo :) Myliu tave, Tadai! Tavo Milda :) Sveikas, Tadai.
Šiandien buvo gera diena. :)) Taiga vis dar nepagimdė, matyt, kažkur apsiskaičiavom, tai turbūt bus kelių dienų bėgyje. Šiandien ją nuvežiau pas mamą, sutvarkėm Taigutę ir pasiskaičiavom iš naujo. Taip trumpam nuvažiavus pas tėvus, praleidau ten 5val. Tave prisiminėm, visokias mistikas pavertėm nebe mistikomis. Tik tavęs mums trūksta. Kabo mūsų nuotraukėlė pas tėvelius ant sienos, mes abu tokie laimingi. Kartais dar keista, kad tavęs nėra... Šiandien besimaudant prūde, man pasirodė, kad tu stovi pakrantėje. Slapta vis dar tikiuosi, kad grįši. Pabuvus pas tėvelius važiavau į Vilnių. Nusipirkau "plaskariezą" ir siuvinėjimui medžiagėlę. Dabar siuvinėju mandalą. Taip pat norėjau nusipirkti obuolio sėklų išpjovėją... Užėjau į tokią spec parduotuvę ir radau šį mandrą įrankį. Paklausiau pardavėjos ar daugiau variantų neturi, kadangi pastarasis pasirodė brangokas. Tačiau aš jai to nesakiau, tik paklausiau dėl kitų variantų... O ji man ir sako "Na, ką aš žinau, man tai ir peilio užtenka, pasiimu, susipjaustau sau viską ir viskas. Kam čia tų mandrybių." Tai net sistema manęs į sistemą neleidžia :) apsaugo, kad bereikalingai neišlaidaučiau. O gal čia tu visur šalia sukinėjiesi... :) Padėkojau, tai nuostabiai moteriai ir išėjau. O grįžusi namo puoliau rinkti obuoliukų, kriaušyčių ir viską paruošiau džiovinimui. Pradžioje dar išpjovinėjau tas sėklytes, o po to paragavau vieną sėklą ir supratau, kad sėklos labai skanios. Tai iš viso paprastai viską supjausčiau ir dabar jau džiūna. :) Grįžusi namo pažirniavau, aplankiau ąžuolėlį ir išsimaudžiau prūde. O saulėlydis šiandien toks raudonas buvo... Ačiū tau, Tadai, už šią nuostabią žemę už namus. Man čia taip gera ir ramu. Viską glostau rankelėmis ir džiaugiuosi. :) Vakar naktį Cika išėjo į medžioklę ir paryčiais koridoriuke radau tris pelėnus... Šiaip tai nieko tokio, kad ji medžioja. Tokia jau jos prigimtis, tik kažkaip labai gaila man pasidarė, kad ji tiek primedžiojus nieko nesuvalgo, o grįžusi sausiaką kramto. Tad šiandien jai valgyti neduodu, vis tiek ji pavalgiusi medžioja, tai jau geriau tada tegu tuos pelėnus ir suvalgo... O su tualetų reikalais, tai ji šaunuolė, pasiprašo dabar vis išeiti į verandą ir nieko namuose nepridaro. Mm, šiandien paskambinau Pauliui dėl mašinos, tai sakė, kad tuos stabdžius jau reikia skubiai tvarkyti, nes galiu likti visai be jų. Tad ryt ryte dar užsuksiu į autoservisą. :) Daug čia visokių malonumų :) Ryt atvažiuos Vilė su Saugirdu, tai ruošim malkeles ir daržą pažiūrėsim. Gerai, nusimato visai geras oras. Šiandien taip viskas apie buitį sukasi. Patinka man mūsų buitis. Šiandien su tėčiu pasvarstėm kaip Gamtos terapijos namelį statyti. Tad nusprendžiau, kad jis tikrai bus karkasinis, kadangi mūsų kitkos nelabai tvirtos. Tik dėl kamino dar neapsisprendžiu. :) Ramu, Tadai, šiandien. Tikrai ramu. Klausau Grebenčikovo radijo ir siuvinėju. Namai kvepia smilkalais, o žvakės puselė jau sudegė. Myliu tave ir glaudžiu, Milda Sveikas, Tadai,
Šiandien lyja... Tad būnu namie ir vis dar laukiu kada Taigos vaikiukai ateis. Visą naktį lakstė į lauką... O Cika prisiglaudusi prie manęs murkė. Šiandien ramu. Tavo ąžuolėlis auga... Buvau nuėjusi pažirniauti ir vandens atsinešiau. Tiek ir tebuvau lauke :) Vakar sustojau. Su visais žmonėmis buvau jau labai įsilėkusi į gyvenimą. Pradėjau kurti atietį. Ta ateitis taip pradėjo viską įsukinėti, kad supratau, kad jokio balanso tame nėra. Tad sustojau ir šiandien būnu ramybėje. Būnu tik šioje akimirkoje ir į praeitį šiandien nelindau. Gera būti tiesiog čia. Šiandien nupiešiau dvi mandalas, pažiūrėjau du filmus, kuriuos kažkada su tavimi žiūrėjome, apsitvarkiau namus ir vis su Taiga bendrauju. Nebuvau šiandien mokykloje, turėjau likti su Taiga. Labai gerai, nes jau reikėjo sugrįžti į save, pabūti namuose. Daug kažkaip visko... Kažkaip bandau viską praleisti per save ir savimi tikrinti gaunamą informaciją. Daug protu nesuvokiamų dalykų... O moterys aplink mane labai nori mylėti. Jos tiki didele meile, jos nori būti motinomis ir žmonomis. Visų mūsų tie patys troškimai. Tik kiek drąsiai mes ryžtamės juos įgyvendinti. Kiek drąsiai mes ryžtamės priimti kitą žmogų, pasirinkti jį, įsiklausyti. Kiek drąsiai ryžtamės veikti, tai kas mums patinka arba apie ką svajojame. Kiek pasitikime gyvenimu. Kiek atvirai galime reikšti savo mintis ir nespręsti kitų problemų. Aš rami, o veidas truputėlį patinęs. Vakar pirmą kartą po kokio mėnesio druskos suvalgiau. Labai norėjosi po mokyklos kažko stipresnio, tai užtepėlę pasidariau. Beje, nusipirkau maisto džiovyklę. Tai bandysiu dabar ruošti visokius skanėstus žiemai. Ketvirtadienį Vilė su Saugirdu atvažiuos, padės malkeles sukapoti ir daržus pažiūrėti. Gal ir Mantas atvyks. Tik spėk suktis :) Taduk, jaučiu tave ir šiandien ir vakar. Jau pradedu galėti sustoti ir jausti. Norėčiau susapnuoti... Apsikabinti, galvą paglostyti... Išgyvenau jau šitiek laiko be tavęs. Kartais norisi būti tik su tavimi ir visa kita būna nevarbu. O tai praeis, atsiras kiti gyvenimai. Šiąnakt vėl teks miegoti viduje. Keistas jausmas viduje miegoti... Gera namučiuose, tačiau nėra tiek erdvės kiek lauke. :) Mm... O juk šiandien Liepos dešimtas gimtadienis. Ji jo laukė šiais metais ir mokykloje šventė. :) Mylimuk, švieskim. Iki greito, Milda Labas, Tadai, Jau kreti visokias išdaigas :) Gerai, taip linksmiau, tik mažu mane išmuša... Po to galvoju gal man su galva kažkas negerai ir išvis kas čia prie ko. Tačiau per šias savaites jau visai išsitreniravau nebeklausti, o tiesiog veikti ir stebėti. Jei būtum čia, tai dabar timptelčiau tave už ūso. Taigutė dar nepradėjo gimdyti, tačiau neužilgo turėtų. O šiandien buvau mokykloje. Tokia ramybė joje. Visi vaikai draugiški, pakantūs, švelnūs. Niekam nereikėjo nieko aiškinti, visi tiesiog padėjo vieni kitiems ir ramiai praplaukė diena. Fantastika. Kai prisiminiau praeitus metus, kaip mes pirmą mėnesį kankinomės, tai skirtumas kaip dienos ir nakties ir dar daugiau. :) Ir Jūratė su Sauliumi labai ramūs, tokie švelnūs abu, tai irgi sukuria šiltą atmosferą. Kitokia energija šiais metais mokykloje. Taip viskas sustoję į vėžes. Šiandien paskaičiau vaikams apie bardą, nežinau ar jie ką suprato. Tikiuosi suprato, o po to piešėm tau palinkėjimus. Palinkėjimus sumulčiavom Idealui ir dar pjuvenų užpylėm. Pirmokėliai dar truputėlį kuklinasi, tačiau atsisveikinant dauguma priėjo apsikabinti. Šypsosi jų akytės. Gera. Rytoj gali būti, kad vėl važiuosiu, nes Jūratės nebus. Dangus niaukiasi, lietų žadą. O aš laukime su Taiga. Imsiu knygą paskaityti. Vakar pasijutau savimi. tarsi iš kažkur būčiau sugrįžusi. Širdy dar tuščia, tačiau jau pojūtis kitoks. Šiek tiek nedrąsu... Kažkaip greitai. Jaučiuosi kaip ką tik išsiritęs ančiukas neaiškioje pievoje. O kaip man dabar reikės pereiti šią pievą? Vienas atsakymas teateina... Su šilta ir atvira širdele... Lai tie žingsniai dar būna truputėlį kreivi ir šleivi. Svarbu, kad paprastai, linksmai. Taduk, išėjau aš šiandien į tą lietų, prausiausi ir džiūgavau. Žuvytėms vis perduodu nuo tavęs linkėjimų, vis pasakau, kad ir man jos rūpi. O dabar einu skaityti ir laukti. Prisižiūrėjau nuotraukų besilaukiančių moterų, kokios jos visos dieviškos. Nuo mano mamos taip pat sunku atitraukti akis. Tokia deivė ji. Na ką, gražaus vakaro, gal apsilankysi sapnuose. Pasiilgau tavęs :) Iki, tavo Milda p.s. labai patinka man ši daina dabar :) uLabas, Tadai :)
Aš čia :) pasinėriau į veiklas, o šiandien lyja. Taigutė paros bėgyje turėtų susilaukti šuniukų, tad šiąnakt miegosiu viduje, budėsiu. O rytoj dalyvausiu mokyklos programoje. Šis savaitgalis buvo geras. Amerikietis pas mane neatvažiuos, nes pradėjo keistai rašinėti. Jam labai artumo norisi, man su juo to artumo nesinori, tad štai. Gerai, kad atviras, tai viskas aišku. Sustabdžiau savo anketą workaway... Matyt, per didelis čia dar man buvo žingsnis. O ūkį po truputėlį susitvarkysiu. Vakar ryte labai norėjau, kad grįžtum ir tiesiog išneštum mane iš visos šitos situacijos. Labai norėjau vyriškos pagalbos... Ir ką tu sau manai, po kelių valandų atvažiavo Indrė su Karoliu, dar po kelių minučių Arvydas. Atvažiavo ir sako "Rodyk, ką reikia padaryti". Kaip gera buvo. Vaikštau, pasakoju ko reikėtų ir jaučiu kaip jų galvose kuriasi planai kaip čia tai įgyvendinus. Tad su Indre sutvarkėme žirnių lysvę, o Arvydas supjaustė visus malkinius rąstus, Karolis sukapojo visus rąstelius, kuriuos tu buvai supjovęs... Dirbom iki vakaro, o kiek gerų pokyčių. Arvydas dar užtinkavo tarpelį sandeliuke, kad pelės nelįstu, duris patvarkė, kad geriau užsidarytų ir tam gerajam kastuvui rankeną uždėjo. :))) Vakarą užbaigėm prie laužo. Laimingi ir truputėlį pavargę. Gerai, kai taip. Dabar nusprendžiau įsigyti maisto džiovyklę. Pirties nebėra, tad reikia kitaip suktis. :) Labai noriu tas kriaušytes susidžiovinti žiemai. Dabar jos labai sprangios, o susidžiovinus, turėtų būti geros. Ir šiaip visokių duoniukų tada bus galima prisigaminti. Ai, vakar naktį norėjau miegoti pievoje. Nusinešiau čiužinį, miegmaišį, tačiau naktis buvo šilta, tad pilna uodų skraidžiojo. Na ką, nieko tokio, aš gi turiu keturkojį su tinkleliu. Jau pasiruošiau tą keturkojį tempti link savo prabangaus guolio, o keturkojis nusprendė kitaip. Tad viena jo koja trenkėsi man į kaktą o visos kitos išsiskirstė kas sau :) Nusijuokiau ir nusprendžiau permiegoti pavėsinėj. Aš vis dar verkiu kiekvieną dieną, bent po du kartus. Neišeina man dar kitaip. Dabar dažniau verkiu iš dėkingumo, nei iš skausmo. Tačiau dar niekad nesu tiek daug verkusi. Atleisk man, kad neišeina man visada šviesiai, bet aš stengiuosi. Man išeina būti čia ir dabar ypatingai lengvai, kai esu su kitais žmonėmis, kai yra kažkokia veikla. Tačiau tada man reikia balansuoti, nes nenoriu pabėgti nuo esamos situacijos. Noriu ją pilnai išjausti. Toliau banguoju :) Katinuk, šiandien važiuojant namo žinojau, kad tu neateisi manęs pasitikti. Net nesitikėjau. Toks keistas jausmas. Prisimenu, kai dar gyvenom atskirai ir atvažiuodavau pas tave, tu mane vis pasitikdavai, pasisiūlydavai viską panešti. Kažkaip sugebėdavai išgirsti mane atvažiuojant. Na, fainas tu labai, ką čia pridursi. Aš irgi jaučiuosi faina. Pasižiūriu į veidrodį ir matau žmogų, kuris man nuoširdžiai patinka. Tik po šių įvykių kažkas veide truputėlį pasikeitė. Kartais akys atrodo padidėjusios. Dar negaliu įvardinti kas, tačiau turiu pažindintis su ta moterimi, stebiu ją. Tėtis ir Ieva sakė padės man pasirūpinti bitelėmis. Radau nuorodas, kur apie kelminę bitininkystę... Tėtis sakė, kad padės man skaityti, nes ten visa informacija rusų kalba. Senelis jau nori pagydyti mūsų bites, tai kažkaip jam reikės paaiškinti, kad tradicinė medicina mūsų augintinėms netinka. Prieš kelias dienas viršutiniame avilyje buvo sugūžėjimas. Galvojom gal spiečius arba vagilės, tačiau senelis paaiškino, kad tai jaunosios bitutės apsižiūri teritoriją. Aš net ėjau vakare patikrinti situacijos. Tai ką tu, visos tupi gražiai ant liežuvių ir dūzgia. Tu tas bitutes taip pat pasaugok :) su tavo dabartiniais gebėjimais tikrai būtų galima atstatyti bites ;) Perkėliau Cikos tualetą į verandą. Noriu, kad ji po truputėlį pratintusi eiti į lauką savo reikalams. Visai nenoriu jai organizuoti kraiko ir po to dar tvarkyti... Yra pilna pievų, tegu naudojasi :) Ryt skaitysiu vaikams pasakojimą apie bardą :) papasakosiu kaip tave šviesiai išleidau. O tu Tadai lengvai, jei jau jauti, kad reikia skristi toliau, tai skriski. Jaučiu, kad truputėlį laikau tave. Jaučiu tave, vis dar glostai medelius. Ačiū, kad rūpiniesi. Ačiū :) Gasdina užmarštis truputėlį. Jaučiu, kad gali pamiršti. Nežinau ar taip reikia, ar po to žinosi kur sugrįžti. Pasitikėkim. Mažais žingsneliais. Šiandien buvau pasiėmusi tavo gitarą, maloniai pagrojau kelias dainas. Radau dainynėlyje dainas su ypatingai lengvais akordais, tai dar ir padainuot sugebėjau. Labos nakties, Taduk, Milda o čia supjauti rąsteliai |
Archives
July 2020
|